Raimondas Guobis 

Saulė žeme ritinėjosi, šilų viršūnėmis ūžavo vėjas, prie Mačeikos sietuvos žvejas viliojo žuveles, tikėjosi užkibsiančio šapalo, vienišas žilvitis snaudė saulėje, pranašišku stulpu danguje stūksojo baltas debesis, diena į popietė krito, o mes susirinkome Butėnų bendruomenės namuose Velykėlių švęsti. 

Beveik dešimt nedideliausių vaikučių kiaušinius ritinėjo, spalvingus kamuolius į tautišką krepšį mėtė, pasakojimų apie velykines tradicijas žingeidžiai klausėsi, šventinėmis gėrybėmis aistringai vaišinosi. Vyresnėliai visaip jiems pagelbėjo - mokino ir mokinosi, o galiausiai į savuosius reikalus įniko. Mūsų pirmininkė Lendrina atvėrė savo tamsų diplomatą, tą patį, kurį su gausybe kanceliarinių smulkmenėlių kraštietis Žydrūnas Milčiukas gyvenantis Londone dovanojo, Virginija į liniuotą storo sąsiuvinio lapą susirinkimo protokolą rašyti ėmė. Gyvuojam, į naujus horizontus žengiam, didžias biurokratines girias pergalėję ir rodosi nepaklydę, Žemės Ūkio ministerijos "šauktą" projektą parašėme ir tikimės laimėti tuos siūlomus 5 000 eurų. Gal nors šiek tiek savo trobelės aplinką susitvarkysim, kiemą sulyginsim, automobilių parkavimo aikšteles įrengsim, dar šį bei tą nuveiksim, nusipirksim. Kęstutis, Petras ir kiti vyrai svarstė ar nevertėtų vienos ir antros sienos viduje išversti, kad mūsų seklyčia ypatingai erdvi taptų, ir didesnius savųjų ir svečių pulkus sutalpintų.

Prabilau apie liepos 9-ąją numatomą "Butėnų dieną", kurios šūkis bus "Kaip išgyventi 100 metų", kuri bus skirta Valuntų giminei, kurioje bus ypač pagerbta šimtmetį išgyvenusi Bronė Valuntienė, prisimintas ir plačiai Butėnus išgarsinęs liaudies meistras Zenonas Valunta, peržiūrėtas dokumentinis filmas apie jį, vyks butėnietiška vakaronė.

Kalbėjau ir apie konferenciją skirtą mūsų likimo upei - Šventajai rugsėjį, ir apie Butėnų istorijos pažinimo stovyklėlę jaunimui, ir apie anoje upės pusėje, Jononyse vyksiančius Šv. Lauryno atlaidus, ir apie sumanymą prasmingais simboliais ir įrašais paženklintu koplytstulpiu įamžinti Lietuvos respublikos šimtmetį.

Pasivaišinome, kaip sakant iš Viešpaties malonės pelnytomis žemiškomis gėrybėmis, vyrai apie ūkiškus reikalus ir didžiąją politiką kalbėjosi, moterys jaukiai apie šį bei tą šnekučiavosi, ir daugelis gėrėjosi, kad ir maža, tądien mažesne nei puskapio mūsų susirinkusių bendrija. Gyvuosime, nepasiduosime, butėnietišką dvasia gyvensime ir kuo plačiau tą dvasią po pasaulį skleisime.

Keletas renginio akimirkų: