Butėnuose veikia ansamblis pavadinimu "Bobakalnio aidai".

Skaityti daugiau...

Saugomas kaip dvarvietė (A 1406). Aukštas, praeityje labai vaizdingas kalnas. Butėnų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1671 m.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Šventoji

DSC03038

Visi mes iš Šventosios. Kurį Butėnuose gimusį, augusį ar čia prigyti bandantį bepaklaustum, kas kaime jam nuostabiausia, visi kaip susitarę prabyla apie upę, apie Šventąją. Nors kiekviena karta tarsi išsaugojusi amžių tėkmėje paskendusį, nepalyginamai gražesnį upės paveikslą, bet ir šiandien savotiškai susenusi, sumenkusi ir nuliūdusi upė spinduliuoja šventa šios žemės dvasia.

Pasak legendų upė tą vardą pelnė savo vandens skaidrumu, pakrančių grožiu, pirmykščiu šventumu. Katalikybei įsigalėjus imta pasakoti, kad vardas atsirado po to kai kunigas ligonio laiminti važiuodamas netvirtu ledu pasukęs su žirgu, ir Švenčiausiuoju į sietuvą nugarmėjo. Butėnuose gi kadaise nesupratingiems mažiams apie kūdikių gimimą aiškindavo, kad juos sugavę upėje...

Šventoji -  lietuviškiausia upė, ji  ilgiausia vien mūsų šalies teritorija tekanti upė. Iš viso 241 kilometras gražiausiu ežerų vėriniu perskrostos tėkmės, svaigių vingių, skardžių, sraunumų, sietuvų, užuolankų. Apie 6 - 7 kilometrus Šventoji teka pietiniu Butėnų žemių pakraščiu. 

Sakoma, kad ir pirmasis Butėnų gyventojas Butėnas apsigyveno trobelėje prie Šventosios, Čia pat,senos vinkšnos viršūnėje gyveno gandrai, kuriuos dar ir busilais ar tiesiog bucėnais vadindavo. Tai - jau iš lenkų kalbos, kur žodis bucian ir reiškia gandrą. Senuose, dar lenkų kalba rašytuose dokumentuose mūsų kaimo pavadinimas rašomas ne kaip kitaip, o Buciany. Reiškia - gandrai. Nenuostabu, kad šiuo metu sodžiuje šie paukščiai pamėgę - gyvena gal net septyniuose gandralizdžiuose, o vasaros rytmečiais jie savo kalenimu ilgiau pamigusius žadina.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Tegyvuoja žuvys...

Upė ir jos žuvys, tai didi gamtos poezija. Atėjęs į paupį visada apsidžiaugi pamatęs žuvį. Ypač didelę, kaip ji žmogiško artumo pabūgusi neria į saugia gelmę.

Visais laikais senoliai vis prisimindavo, kad jų geraisiais metais tai nepalyginamai daugiau žuvies upėje buvę. Taip kalbėjome ir mes, tie kurie kibiųjų gružlių - kilbukų paprastomis, lazdyno kotais, meškerėmis po šimtą ir daugiau kasdien ištraukdavome. Gal net Dievas nežinojo kiek gi žuvų upėje tada buvo. Vėliau gi atsirado modernesnių, net brakonieriškų žvejybos įrankių, į upę pasruvo Utenos miesto pramoninės nuotekos, o kai pradėjo krėsti elektra, tai žuvelėms išaušo liūdnos dienos - mažai jų bepasiliko. Didelė nuodėmė šventai upei, nuodėmė bendruomenei, kad atsirado ir mūsų kaime augusių žmonių tapusių pragaištingaisiais "elektrikais".

Skaityti daugiau...

Butenų Ulyčela

 

Taj Butenų ulyčela

Stavi gražiai pastatyta

Unt kalnalio pastatyta

Žaliais medžiais apsadinta

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Turtingiausias buvau

Tada, kai neturėjau

   Nei piniginės, nei raktų

   Nei dokumentų, nei jokių daiktų...

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

 

Apie savo tėviškę,

apie Butėnus aš dainuoju

Apie giliu slėniu tekančią 

Pasaulio gimsmu kvepiančią 

Upę Šventąją aš dainuoju

Skaityti daugiau...
(1936 - 2017)

Ją dažnai vadindavo malonybiškai, tiesiog Marusia. Juk pati tikriausia rusė, sentikė iš kaimyninio Liepagirių kaimo.

Skaityti daugiau...

(1934 - 2017)

Gimusi  netoli Užpalių, kol suaugo patyrė nemažai vargo. Gyvendama Svėdasuose susipažino su MTS-o mechaniku Henriku Pakštu.

Skaityti daugiau...

Pokategorės

Čia pateikiamos trumpos istorijos apie Butėnų kaimo gyventojus, kurie mus jau paliko.

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje vienas svečias ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top