Raimondas Guobis

DSCF9138Ežerynai žiemą miega. Jų tylą sudrumsčia tik stiklo akimis žėrinčiu ledu prabėgantys žvėreliai, praskriejantys dangaus paukščiai, jaukios būties gamtoje ištroškę žvejai smeigiantys grąžtus į melsvumu spindintį tvirtumą. Tokiu, tad, metu, veik paskutinį žiemos savaitgalį, Ežerų žvejybos muziejuje Mindūnuose netoli Molėtų vyksta metinė šventė. Tikriausi atlaidai poledinės žvejybos mėgėjams, žuvų, gamtos, tautinių tradicijų, kulinarinio paveldo, linksmybių mėgėjams.

Mindūnuose

Skubinomės vingiuotu, kalnuotai slėniuotu keliu iš Anykščių dar su patamsėliais. Mano bičiuliai bendrakeleiviai stengėsi nevėluoti, laiku įsiregistruoti dalyviais į poledinės žūklės varžybas. Muziejaus administracijoje žvejus surašė, dalyvio mokestį priėmė dvi aukštaitiškai linksmos moteriškės. Viena į kitą pasižvalgydamos, žodelio nei viena kitai nei nuotykių trokštantiems žvejams negailėdamos.

Lapai pilnėjo, o pinigų pluoštelis, piratiškai suvyniotų banknotų ritinėlis vis storėjo.

Maldykla

Už gero kilometro nuo muziejaus, prie tarp kalvų melsvu ledo tiltu spindinčio Kamužėlio ežero susitiko pačios tikriausios jungtinės žvejų pajėgos. Išklausė varžybų organizatoriaus "Ešerio" klubo pirmininko Sigito Lukštos skelbiamų taisyklių, palinkėjimų, visas beveik šimto žvejų būrys, gerokai daugiau nei kapa, spėriu žingsniu patraukė į ežerą. Ant pečių, kaip ginklai spindėjo grąžtai, kuriuos veikiai paleido į darbą. Tik ir girdėjosi kaip gremžiamas ledas. Vienas išradingas gudruolis pritaisęs elektrinį grąžtą pasigamino elektrinį grąžtą, kuriuo žaibiškai smaigstė ežero kiautą skylėmis. Biro pašarai, ant kabliuko buvo kabinami jaukai, vieni ant dėžučių susėdę, kiti besimeldžiančių musulmonų stiliumi ant kelių supuolę išmoningai virpindami meškeraites žuvis, žuveles viliojo. Visi išsidėstė palei krantus. Mano akyse vienas vyras išvilko lydekaitį, tačiau tik pasidžiaugė, atgal paleido - šiuo metu jų gaudyti nevalia. Jaunam vyrui užkibo gražuolė kuoja. Nufotografuosi? Kodėl gi ne, paveiksluoju. Tikrai gražu, tikrai poetiškai, tikrai meile, ryšiu su gamta kvepia. Po valandėlės kai kas jau po kelias dešimtis žuvų turėjo. 

Kalnietiškai archeologinis pokalbis

Sutikau tokią pat gražių vaizdų medžiotoją, šnekią, aukštaitiškos sielos moteriškę Daivą Luchtanienę. Pokalbis gerai rišosi, apie sodžių, anuos laikus, apie dešras, kinziukus, uogienes. Po to dar ir apie archeologiją, apie paslaptingąją Kernavę ir dabarties darbus. Taip beūturuodami ir kalnietiško gėrimo iš bičiulės "tūtos" paragavome. Stiprus kaukazo tautų vaisius, taip gerai tiko po jo lietuviškas razavas ragaišėlis.

Peikenos menas...

Tikiu, būčiau neblogai pasirodęs. Laukė ekečių kirtimo varžybos. Kas norėjo galėjo peikena skylę beveik 20 centimetrų storio, kietai melsvame lede iškalti. Kad būtų smagiau dar ir senovinius kailinius vilkėti privalėjai. Kiekvienas tokią skylę iškalęs gavo iškalbingąjį, protingai surašytą sertifikatą.

Po keturių valandų žvejonės, laimikio svėrimo, paaiškėjo, kad 66 vyrų tarpe daugiausiai žuvies, kuri svėrė 2975 gramus, sugavo molėtiškis Osvaldas Šeikis, aštuonių moterų tarpe nugalėjo anykštėnė Danguolė Ramoškienė, vaikų grupėje varžėsi trys, tad visi tapo prizininkais: Kajus Dudonis (2975 g), Kajus Miltenis (502 g) ir Paulius Vėbra (137 g).

Muziejinė skaistykla

Neteko, nes įdomus man buvo šventės atidarymas, tik jau taip labai paprastai viskas. "Vienas sanis pakalbėjo" - sodietiškai pasirėdęs aukštaičių tarme renginį vedė, pranešinėjo, sveikino, pažymėjo.... Viską savaip permaišė. Tuoj pakvietė muzikontus, na ir tie - "Jonis" iš Šiaulių daugiau negu valandą nuotaikingai grajino. 

Iš pradžių žmonių buvusi vos saujelė, o po dešimtos tarsi burtininkui lazda mostelėjus stebuklingai jų pasidaugino, mugėje, prie įvairiausių atrakcijų jau šurmuliavo tikriausia minia. Miniomis plūdo ir į muziejines ekspozicijas, prie žvejybos įnagių, prie puikiausių, taiklius medžioklių šūvius primenančių, kai kam tikriausią gailestį sukeliančių įvairiausių kraštų žvėrių iškamšų ir kitokių trofėjų. Laiptai palengva klojosi tamsiu apnašu...

Bet vis gi smagiausia buvo lauke. Veikti tikrai buvo ką. Mėtyti į žuvyje išpjautas skyles kamuoliukus, landžioti po žėgliais, piešti kambarėlyje pilname vaikų ir jų mamų. Su "Žirgų oazės" žirgu pajodinėti ar pavažinėti. Vaikai piešė, sprendė įvairias užduotis Lietuvos Žuvininkystės tarnybos kampelyje. Muziejaus salėje šaškėmis, šachmatais daugiausia vyriškiai žaidė. Kaip pridera, laikrodžio stabdymu fiksuodami kiekvieną varymą. Gražu žiūrėti, matyti susikaupimą ir susidomėjimą veiduose, gražu, kaip augalotą gimnazistą nugali senelis. Gražu, kad didmeistriškai galvojama, gražu, kai laimėtojo veidą užlieja džiaugsmo šypsena.

Žuvų ženkle...

Mano žuvų piešinius muziejininkai gerokai padidino ir įvilko į blizgų ir nepažeidžiamą laminatą. Po to sukabino ant molbertų ir išdėstė tarp pušų. Tik įtaisymas nebuvo pasirengęs atlaikyti įsibėgėjantį nuo kalnelio vėją. Tik smagiau ūžtelėdavo ir... bent keli paveikslėliai skrajoja ant žemės, tuomet, tad, pernešiau visą savo meną ant prieklėčio. Išsidėliojo viena linija iš eilės ir taip buvo gal net geriau. Tačiau, oj, nedaug buvo tomis spalvomis besidominčių. Mano žuvies gi nesuvalgysi...

Gardūs atpildai...

Didžioji mugė. Skrandžio naujienos. Visokie medžio, veltinio dirbiniai, suvenyrai ir dešros, lašiniai. Barankos, pyragai, duona gardžiausia, tačiau mugės karalienė - žuvis. Pati geriausia, nuostabiausia Rimydžių žuvienė. Trys moterys sukasi kaip užsuktos, nespėja pilstyti karšto, paslaptingai žilo, gardžiai kvepiančio viralo.

Šventė pavyko. Pasak muziejaus vadovės Alfredos Petrauskienės, šventės dalyvių skaičius auga, šiemet smarkiai padaugėjo prekybininkų, ypač siūlančių karšo maisto. Ne tik gardžios kopūstienės, žuvienės, bet keptų stintų galėjai gauti iki soties. Smagu, kad čia turėjo progos savo kulinarinius gebėjimus parodyti ir vietinės moterys, tikriausios išskirtinės žuvienės virimo meistrės.

Tu geriau paklausk, kada aš parėjau namo... Gerokai po pietų, jau veik vakarop Alfreda su talka kibo šluoti, plauti. Ryte vėl išaušo sekmadienio darbo diena, kurią paįvairino bene 36 po vieną ir mažomis grupelėmis atvykę lankytojai.

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF9138

Jungtinės meškeriotojų pajėgos išsidėstė ant Kamužėlio ežero ledo

 

DSCF9120

Didžiai žvejonei pasirengę - archeologas ir žvejas Aleksiejus Luchtanas bei jį palaikanti žmona Daiva Luchtanienė

 

DSCF9136

Žvejo malda...

 

DSCF9128

Užkibo kuoja gražuolė

 

DSCF9115

Kovingai nusiteikę vyrukai nuo Anykščių - Donatas (kairėje) ir Airidas Banys

 

DSCF9144

Garsiosios Rimydžių žuvienės virėjos. Iš kairės: Irena Rimydienė, Ona Rimidytė ir Nijolė Petrauskienė

 

DSCF9130

Anykštėnei Danguolei Ramoškienei žvejoti sekėsi 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 140 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top