Raimondas Guobis

Prologas

Sidabriškai pilkšvas pirmasis lapkričio rytas. Dviračio padangos maloniai šnara plentu ir šviesiaisiais vieškeliais bei keliutėmis. Auksiniame gelsvume skendintis šilų melsvumas, paslaptingi rudens upės atspindžiai. Žalioji, didysis akmuo, tarsi vandens matuoklis, stūksantis vagoje. Vaižganto tiltas, stabtelėjimas, garbingojo vardo sugrąžinimo ilgesys.

Raimondas Guobis

Kelionė iš Svėdasų kaskart kitokia, visuomet ypatinga. Iš senojo Vilniaus kelio, Alaušo pakrante, kalvelėmis pasišokinėdamas driekiasi senasis Vilniaus vieškelis, tik jo išlikusi atkarpa, iki pat Vasintos upelio pakrantės.

Raimondas Guobis

Dvi tris savaites aktyvieji lietuviai turėjo labai daug smagaus poilsio bei darbo – neregėta energija dygo grybai, tik spėk juos rauti, tik spėk juos džiovinti, raugti, žiemai, svečiui pamylėti, tam, kad turėti ir saviems ar svetimiems pasakyti.

Raimondas Guobis

Minint naujosios, 1990 m. gimusios nepriklausomos Lietuvos valstybės 30 metų jubiliejų, pavyko parašyti ir išleisti istorinę knygą „Jaunosios Lietuvos keliu“, kuri pasakoja apie tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ veiklą

Raimondas Guobis

Tuščias, tik žemės balsais kalbantis, atrodytų snaudžiantis, vos gyvas pasaulis. Pamanytum, kad kaime niekas nebegyvena. Šen ten žiojėja išvartytos bulvienos, skrajojo lengvas vėjelis, žolė, nors dar sodri, bet jos spalva stipriai persismelkia metų pilnatvės gelsvumu. Obelų šakos svyra nuo obuolių, kai kur raudonšoniai noksta net kekėmis ir žemė kvepia obuoliais...