Raimondas Guobis

Šeštadienį Butėnuose prie Svėdasų švęsta tradicinė "Butėnų diena", kuri šiemet buvo turtinga smagiu žygiu "Vaižganto pašvenčiai" -  iš Butėnų į Žaliąją ir atgal, atradimų akimirkomis, maldų bei atsiminimų valanda Butėnų kapinėse prie Jaunimo aukuro sumūryto prieš tris dešimtmečius ir kitomis įdomybėmis.

Raimondas Guobis

Auksu spindintis praeities pasaulis

Butėnai, toks alsus vasaros vidurdienis, toks padūmavęs, tiesiog virpantis oras, tarsi koks žemės pasaulio garas į padanges veržtųsi.

 Rugpjūčio 10-oji – Butėnų diena

9 val. Kan. Juozo Tumo – Vaižganto atminties valandėlė jo krikštatėvio Augustino Žvirblio kiemelyje (Roberto Vilučio sodyba) ir žygis „Vaižganto pašvenčiai“. Kelionė: Butėnų ūlyčia – Juzos miškelis – Zasranovka – Šaltinių pilkapiai – Krioklys – Žalioji – Šaltiniai – Sausoji Apydėmė – Klyvis – Jančio dalia – Butėnų kapinės. Apie 13 val. - Atminties ir maldų valandėlė prie jaunimo aukuro sumūryto prieš 30 metų.

Anoje pusėje upės, Jononių kapinių kalnelyje 16 val. Šv. Lauryno šventės maldų ir atsiminimų valanda.

Rugsėjo 8 d. Svėdasuose – Tautos dienos iškilmė.

10 val. Šv. Mišios prisimenant Mergelės Marijos , kan. Juozo Tumo – Vaižganto gimimą ir meldžiant Dievo palaimos lietuvių tautai. Atminties lentos tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui atidengimas prie senosios klebonijos. Svėdasų meno galerijoje: Raimondo Guobio knygos „Svajonių Lietuvos ženklai“ sutiktuvės, Kauno dramos teatro aktorių Orintos Dautartaitės ir Petro Venslovo poetinė kompozicija „Vaižgantas, kaip Viešpaties diena“.

Rugsėjo 14 d. Malaišiuose tradiciniai „Vaižganto skaitymai“.

Rugsėjo 29 d. Svėdasuose Šv. arkangelo Mykolo atlaidai.

Didysis kan. J. Tumo – Vaižganto 150 – ojo jubiliejaus paminėjimas.

10 val. Šv. Mišios ir procesija. Mokslinė – istorinė konferencija, pranešimus skaitys dr. Dalia Dilytė – Staškevičienė, kun. Justas Jasėnas ir Raimondas Guobis, giedos svėdasietiškos kilmės solistė Brigita Bublytė.

Spalio 12 d. tradicinis bėgimas Algimanto apygardos partizanams pagerbti.

Lapkričio 2 d. Algimanto apygardos partizanų žūties 70 metų sukakties paminėjimas. Žygis Alberto Nakučio – Viesulo būrio partizanų takais, pagarbos valandėlės jų žūties ir palaidojimo vietose, vakaronė partizano Jono Meškausko – Caro tėviškėje.

Lapkričio 3 d. Šv. Mišios už Algimanto apygardos ir visos Lietuvos partizanus bei visų laikų ir tautų kovotojus už laisvę ir teisingumą. Koncertas „Algimanto apygardos partizanų atminimui dainuoja du Algimantai ir Aušrinė“.

Giedrė Rėkašienė

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, Butėnai atšventė Jonines. Keletas trumpų mano įspūdžių jūsų akims.

Joninės Butėnuose!

Birželio 23 d., vakare

Kviečiame visus norinčius smagiai pavakaroti, drauge palydėti trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną.

Vaišės suneštinės.

Gyva muzika ir dainos!

Aprangos kodas - tautinis kostiumas, ar bent jau jo detalė.

Prie gimtosios gryčios slenksčio - plokščias, didelis akmuo.

Kai palyja - duburėlis

lyg viduržiemy saulelė

blyksi šykščiai ir liūdnai.

Balandžio 13 dieną, apie 9 val. kviečiu susieiti visus prie kaimo kapinaičių pavasarinei talkai prieš šv.Velykas.

Ką darysim?

Kaip ir kasmet, apgrėbstysim kapines, jų patvorius, išgenėsim krūmynus, kad būtų visiems malonu čia būti...

Bendruomenės seklyčios kieme reikės sutvakyti gerų žmonių dovanotas malkas, nugriauti virstančią pašiūrę..

Paskui visi seklyčioj išgersim arbatos, pasikalbėsim, kas toliau.

Ateikite su vaikais ir anūkais, orai gražūs, pratinkim tvarkyti gimtinę...

Laukiam visų, perduokit žinutę savo kaimynam, iki pasimatymo!!!

Raimondas Guobis

Pamargavonių pasaulis, užsilikę stebuklu du vienkiemiai - Liudviko Žvirblio ir Jono Juzėno mena kadaise čia vykusį judrų, spalvingą gyvenimą.

Stepunytė, paslaptingasis miškas, šilas. Tai kas dešimtmečiais buvo nepajudinama, rodėsi amžina, po senosios Stefanijos Žvirblytės labai greitai pasikeitė. Lyg tai ir labai gražu, tvarkinga, trobesiai naujumu spindi, sodyboje nežemiškai šviesu, tačiau gaila, oj gaila to, kas buvo šiame gamtos kampelyje Pamargavonėje.

Upelio magija, krioklys, gal visai be reikalo iškirsti juodalksniai, ta tvarka, tokia kontrastinga buvusiai senovės egzotikai. Kur tas būvis, langinės, kamaros paslaptis, kur krosnys senovinės, kur keista Stepunytės šypsena. Kur tie krūmynai, kuriuose spiesdavo plačių apylinkių paukščiai, paukšteliai, kurių palesinti iškilmingai išeidavo šeimininkė. Sparnuočiai buvo tiek jaukiai įpratę, kad lesdavo iš senolės delno.