Dr. Ona Kondratienė apie Šventosios slėnį ir geologinį Butėnų periodą.
Pranešimas skaitytas konferencijoje "Šventoji - mūsų lemties upė" 2016 m. rugsėjo 10-ąją Butėnuose.
BUTĖNŲ (Lichvino, Holšteino, Mazovio) TARPLEDYNMETIS
Pastarųjų 2 mln. metų laikotarpio klimatas šiaurės pusrutulyje buvo labai nepastovus – šiltesnius laikotarpius daug kartų keitė šaltesni, bet pradžioje kontinentinis ledynas nesusiformuodavo, nes tam trūko drėgmės. Pirmieji ledynai pradėjo slinkti tik prieš 700 000 metų. Jie nebuvo dideli, bet pasiekdavo Lietuvą. Vėlyvesnių ledynmečių ledynai buvo daug galingesni. Ypač didelius Šiaurės pusrutulio plotus buvo padengęs Dainavos vardu pavadintas ledynas, kuris stora (ne mažiau kaip 3 km storio) ledo danga padengė visą Lietuvą ir, nuslinkęs toliau, pasiekė net Krokuvą. Ledynmečius keisdavo šilti laiko intervalai, dabar vadinami tarpledynmečiais, interglacialais, šiltmečiais (pastarąjį terminą siūlė K. Pakštas).
Vieną tokį šiltą laikotarpį, buvusį Lietuvoje maždaug prieš 420–360 tūkst. metų, geologai pavadino Butėnų vardu (pagal gyvenvietės pavadinimą, netoli kurios 1953 m. vasarą buvo aptiktos šiuo tarpledynmečiu susidariusios ežerų nuosėdos. Ištirtos ir aprašytos jos buvo kiek vėliau – 1962 m., o Butėnų vardas įteisintas 1965 m. (Кондратене, 1965). Butėnų tarpledynmečio Lietuvos reljefą suformavo galingas Dainavos ledynas.
Užpraeitą šeštadienį Butėnuose, netoli Svėdasų pirmą kartą švęsta "Šventosios diena". Ne tik atidengta atminties lenta garsiąjam geopolitikui prof. Kaziui Pakštui, klausytasi įdomių mokslinių - etnografinių pranešimų, mėgautasi žuviene bei plaukiota Šventąja valtimi iriantis senuoju būdu - spiriantis į dugną kartimi.
Šeštadienį, didžiąjame Butėnų kaime, netoli Svėdasų, pirmą kartą švęsta "Šventosios diena". Vyko mokslinė konferencija, ragauta vietinių meistrų virta žuvienė, atidengta atminimo lenta butėnietiškos kilmės hidrologui bei politinės geografijos genijui, tautos mokytojui, profesoriui Kaziui Pakštui, po Šventąją važinėtasi laiveliu senuoju būdu - spiriantis kartimi.
Skaisčiai švietė saulė, aukštai aukštai švelniomis plunksnomis ir kamuoliniais laivais plaukė debesys, nesuvokiamai aukštai dangaus stovių iškeltas, palaimingai, neplasnodamas, ratais sklendė gandras. Gal grožisi savo tėviškėle - Butėnų, kaip anksčiau sakydavo "Bucianų" kaimu apsčiai jėgų tolimam skrydžiui sukaupęs paukštis.
Šiemet Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjai, tiek nekantriai laukę, atkakliai, net gūdžiomis naktimis su tautine ištikimybe stebi bei "serga" - nuoširdžiausiai pergyvena už mūsų vyrų sėkmę Rio de Žaneiro olimpiadoje. Dažnas gi, atmintimi nuskrieja į tolimus - netolimus "aukso karštligės" metus, kuomet Kauno "Žalgiris" drebino sovietinę imperiją pergalėdami visais komandas ir pelnydami aukso medalius. Tuomet beveik nebuvo šitiems vos ne šventiems dalykams abejingų žmonių, neabejingas buvo Butėnų kaimo prie Svėdasų gyventojas, liaudies meistras Zenonas Valunta, vyrų žygiams atminti išdrožęs menišką lazdą...
Sekmadienį, Butėnuose prie Svėdasų pirmą kartą vyko "Butėnų istorijos diena". Butėnų kaimo jauniausieji - kaime ir tolėliau gyvenantys bei vyresnieji buvo pakvieti į pažintinį žygi senąja "ulyčia" bei Pašvenčiais. Susirinko beveik dvi dešimtys, daugiausiai Vilučių giminės atstovų, jaunimo vietinio ir išeivijoje gyvenančio, net tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš Bostono bei Dortmundo.
