Raimondas Guobis

Šiemet žiema tai ateina, tai vėl išeina, ir šitaip jau tris kartus. Sakytum, juokeliai dangiškieji, ar niekad nesibaigianti tikrosios žiemos spektaklio repeticija. Kalėdų Senelio laukiančiuose Butėnuose sekmadienį įvyko ir šiokia tokia taip laukiamo, metinio svečio apsilankymo repeticija - buvo išdalytos iš Svėdasų bendruomenės namų atkeliavusios dovanos.

Raimondas Guobis

Butėnai, mano žemiškoji tėvynė, gimtasis kaimas, atokaiton atgręžto dešiniojo Šventosios kranto aukštumėlėse, istorinė "ūlyčia" ir didžiuliame plote išsibarstę po kolchozmečio ir kitų sunkmečių užsilikę vienkiemiai. Didis ir didžia istorija turtingas kaimas, kurio praeities trupinėlius rankiojau ne tik vietoje bet ir toli toli, net sostinėje Vilniuje.

Raimondas Guobis

Didelis kaimas, kaip žvaigždynas iš žvaigždžių, turtingas daugybe žmonių, jų dvasia, jų gyvenimo istorijomis. Didžiajame Butėnų kaime geriausiais laikais gyveno daugiau nei 400 sodiečių, paženklintų skirtingų ir panašių likimų. Pačiame rytiniame kaimo žemių pakraštėlyje, nedidelėje trobelėje šalia plento, šilų apsuptyje bene tris dešimtmečius gyveno guvi močiutė Juzė Gudonienė.

Raimondas Guobis

Butėnų bendruomenės visuotinio susirinkimo akcentas - prie bendruomenės namų pritvirtinta sodiečio Audriaus Mikuckio padaryta lentutė.

Raimondas Guobis

Visų Šventėje, tuoj po vidurdienio, jau tradiciškai butėniečiai sodžiuje tebegyvenantys, išeiviai, bičiuliai vos trijų dešimčių, nepabūgusių žvarbos ir suprantančių tokių susibūrimų svarbą būrelis susirinko istoriniame kaimo kapinaičių kalnelyje pasimelsti, čia ir viso pasaulio kapavietėse besiilsinčius kraštiečius pagarbiai prisiminti. Šerkšno pabalinti medžiai ir kryžiai, nurimęs vėjas, susimąstęs dangus ir mūsų žodžiai... 

Raimondas Guobis

Paskutinį rugsėjo šeštadienį į visuotinį susirinkimą savo namuose susirinko Butėnų bendruomenės nariai. Kalbėta apie praeinančius metus, nuveiktus darbus, buvusias šventes ir susibūrimus, pasidžiaugta įsisavinus projektinius pinigus, sutvarkytu bendruomenės sodybos vidiniu kiemeliu, daugiausiai kalbėta apie didžiausią rūpestį - bendruomenės namų remontą ir jų panaudojimą.

Raimondas Guobis

"Nei vienas centas nepasiliks Amerikoje", - tuomet, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma, kai sovietinė kariuomenė apleido pusę amžiaus okupaciniuose gniaužtuose kamuotą mūsų šalį, pasakė nemenkus turtus svajonių šalimi vadinamose Jungtinėse Amerikos Valstijos sukaupęs išeivis nuo Svėdasų, butėnietis Aleksandras Žemaitis.

Dr. Ona Kondratienė apie Šventosios slėnį ir geologinį Butėnų periodą.

Pranešimas skaitytas konferencijoje "Šventoji - mūsų lemties upė" 2016 m. rugsėjo 10-ąją Butėnuose.

 BUTĖNŲ (Lichvino, Holšteino, Mazovio) TARPLEDYNMETIS

Pastarųjų 2 mln. metų laikotarpio klimatas šiaurės pusrutulyje buvo labai nepastovus – šiltesnius laikotarpius daug kartų keitė šaltesni, bet pradžioje kontinentinis ledynas nesusiformuodavo, nes tam trūko drėgmės. Pirmieji ledynai pradėjo slinkti tik prieš 700 000 metų. Jie nebuvo dideli, bet pasiekdavo Lietuvą. Vėlyvesnių ledynmečių ledynai buvo daug galingesni. Ypač didelius Šiaurės pusrutulio plotus buvo padengęs Dainavos vardu pavadintas ledynas, kuris stora (ne mažiau kaip 3 km storio) ledo danga padengė visą Lietuvą ir, nuslinkęs toliau, pasiekė net Krokuvą. Ledynmečius keisdavo šilti laiko intervalai, dabar vadinami tarpledynmečiais, interglacialais, šiltmečiais (pastarąjį terminą siūlė K. Pakštas).

Vieną tokį šiltą laikotarpį, buvusį Lietuvoje maždaug prieš 420–360 tūkst. metų, geologai pavadino Butėnų vardu (pagal gyvenvietės pavadinimą, netoli kurios 1953 m. vasarą buvo aptiktos šiuo tarpledynmečiu susidariusios ežerų nuosėdos. Ištirtos ir aprašytos jos buvo kiek vėliau – 1962 m., o Butėnų vardas įteisintas 1965 m. (Кондратене, 1965). Butėnų tarpledynmečio Lietuvos reljefą suformavo galingas Dainavos ledynas.