Raimondas Guobis

Štai viena diena dar baigias. Tiksliau - dar vieną dieną pragyvenom, ir ji mūsų, ir niekas iš mūsų jos jau neatims. Ir buvo tai sekmadienis, jau paskutinis šventadienis sausyje. Rodosi, kad greitai, o iš tiesų visai palengva, tereikėjo kuo giliau, mąsliau tą laiką suvokti...

Raimondas Guobis

Žiemos miege, baltais sniegų patalais snaudžia mūsų Butėnai. Gal sapnuoja praeities šlovingus laikus, gausybę žmonių savo laukuose, trobose, daugybę vaikų ir prie darbų ir žaidimuose - štai jie po miškelius laksto, štai plačiajame Augustino kiemelyje "čižiką" muša, štai per visą "ulyčią" saulėtekio link ripką varo. Gal sapnuoja tai kas dar bus, sapnuoja mūsų svajonių, mūsų ateities rojaus pasaulį, mūsų "Dausuvą"...

Raimondas Guobis

Tas kaimas, kaip stebuklas, kaip rojaus kraštelis žaliame Šventosios slėnyje, dešiniajame krante. Ten visada jauku. Būna akimirkų, kai pajuntu amžinybės dvelksmą – tuomet kai pagalvoji apie visus tuos su kuriais teko kalbėtis, kurie jau smilčių kalnelyje, o rodosi, visai čia pat, už amžinybės durų, kurias tereikia pastumti ir jos prasivertų. Bet kaip tenai, gal būt jau nebebus gebėjimo klausti, gebėjimo sužinoti, nors tiek daug nesuspėta ir nepaklausta.

Gerų, sėkmingų, laimingų ir turtingų

ateinančių Naujųjų metų!

Raimondas Guobis

Štai ir vėl su lietumi, vėju, keista šiluma, vos ne pavasariniu kvapu į mūsų mylimą Butėnų kaimą atėjo Šv. Kalėdos. Antrąją šventės dieną, visas sukaitęs, Šventosios pakrantėse pasirodė Kalėdų Senelis. Mažų ir didelių aplankyti, paklausti kaip jie gyvena, pasidžiaugti, paguosti, sustiprinti. Jo didžiulė vešli barzda, garbanoti, tarsi Mocarto plaukai, puošnus, karališkai raudono aksomo kostiumas, krepšys ir maišas pilnas ne tik dovanų bet ir laiškų...

Raimondas Guobis

Šiemet žiema tai ateina, tai vėl išeina, ir šitaip jau tris kartus. Sakytum, juokeliai dangiškieji, ar niekad nesibaigianti tikrosios žiemos spektaklio repeticija. Kalėdų Senelio laukiančiuose Butėnuose sekmadienį įvyko ir šiokia tokia taip laukiamo, metinio svečio apsilankymo repeticija - buvo išdalytos iš Svėdasų bendruomenės namų atkeliavusios dovanos.

Raimondas Guobis

Butėnai, mano žemiškoji tėvynė, gimtasis kaimas, atokaiton atgręžto dešiniojo Šventosios kranto aukštumėlėse, istorinė "ūlyčia" ir didžiuliame plote išsibarstę po kolchozmečio ir kitų sunkmečių užsilikę vienkiemiai. Didis ir didžia istorija turtingas kaimas, kurio praeities trupinėlius rankiojau ne tik vietoje bet ir toli toli, net sostinėje Vilniuje.

Raimondas Guobis

Didelis kaimas, kaip žvaigždynas iš žvaigždžių, turtingas daugybe žmonių, jų dvasia, jų gyvenimo istorijomis. Didžiajame Butėnų kaime geriausiais laikais gyveno daugiau nei 400 sodiečių, paženklintų skirtingų ir panašių likimų. Pačiame rytiniame kaimo žemių pakraštėlyje, nedidelėje trobelėje šalia plento, šilų apsuptyje bene tris dešimtmečius gyveno guvi močiutė Juzė Gudonienė.

Raimondas Guobis

Butėnų bendruomenės visuotinio susirinkimo akcentas - prie bendruomenės namų pritvirtinta sodiečio Audriaus Mikuckio padaryta lentutė.