Raimondas Guobis

Butėnų kaimo prie Svėdasų gyventojai, išeiviai ir visi šį nuostabų sodžių mylintys bei mėgstantys šeštadienį minėjo tradicinę Butėnų dieną. Šiemet susitikimas nebuvo paženklintas kokia nors išskirtine tema, nebuvo skirtas kuriai nors giminei, o buvo pašvęstas visiems. Butėniečiai ryte istoriniu pažintiniu žygiu kojas ir galvas mankštino, po to meldėsi, prisiminimais dalijosi, populiariausią  XX amžiaus septinto aštunto dešimtmečio žaidimą "čižiką" mušė ir kaimo praeities vaizdais gėrėjosi naktiniame kine.

Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis

Niekada nepamiršiu, koks nuostabiai skardus, tikra prasme, prigimtiniu dainingumu gražus būdavęs ilgus metus pienininku dirbusio Aloyzo Mikėno balsas. Žinau, kad nei vienas balsas kaime neturėjo tokio skambesio, tokio tarminio, dvasiško, nuotaikingo užtaiso.

Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis 

Iki pat Lietuvos nepriklausomybės nebuvę Butėnuose parduotuvės. Nors dar caro laikais gyvenęs žydas turėdavęs degtinės ir ją sodiečiams pardavinėjęs - veikė nedidelė užeiga - smuklė. Sovietmečiu visi apsipirkti į Žaliają ar Svėdasus keliaudavo. Atvažiuodavo į kaimą autoparduotuvės, o laisvės vėjams padvelkus, antkainiai tapo nebereguliuojami ir atsirado proga apsukriems žmonėms neblogai uždirbti. Tad, kaime pirmiausią parduotuvę įsteigė Gudonis, svajingai kalbėjo Pakšto Augenijus, kad savo namelyje, kurio baltų plytų sienas buvo pradėjęs kelti į antrą aukštą įrengsiąs ir krautuvėlę ir užeigėlę ir viešbutį. Tegul tik važiuoja Butėnuos turistai...

Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis

Kiaulės skerdimas būdavęs ne kiekvienam vyrui įkandamas darbas, todėl, palengva kaime radosi vyrų, kurie paršiuką paskersdavo be jokio jaudulio, puikiai nusvilindavo, išdorodavo, ir su meile šeimininkų dėkingumą priimdavo. Išgerdavo stiklelį - vieną, kitą, pavalgydavo ką tik iščirškintų kepenų, pasikalbėdavo, jaukiai pabūdavo.

Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis

Tą filmavimo dieną Ievą Zelskienę suradau susijaudinusią, susikrimtusią dėl pirmaisiais laisvos Lietuvos metais ją ištikusios neteisybės. Ji, garsios Vilučių giminės palikuonė, iš "Kanivolo" - Augusto Vilučio šeimos, kadaise buvusio sodžiaus veterinaru sūnaus Jono dukra. Moteris charakterio aistringo, darbštuolė ir labai sumani. Vos ištekėjusią, ją ištiko tremtinės dalia, po to sugrįžo į Lietuvą. Sugrįžo jau ne į vyro namus Grikiapeliuose, bet į gimtuosius Butėnus. Statė ir pasistatė senosios "ulyčios" gyvenvietėje, šalia pieninės, labai neblogoje vietoje, labai neblogą namą.

Pasveikinkim vieni kitus su Valstybės

(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena!

Raimondas Guobis

(Filmo apie Butėnus, kuris bus rodomas šventėje "Butėnų diena 2017" anonsas)

"Aš laukiu ateinant Benuko gatve..." Taip mintijo jo gerasis dėdė Gediminas gyvenęs Utenoje, jau sirgęs, prikaustytas prie lovos ar masyvios kėdės šalia lango, žvalgydavęsis į gatvę ir laukdavęs kada gi jį aplankys krikšto sūnus Benas Baronas. Tas pajautas sumaniai į savo eilėraštį sudėliojęs, ten paminėdamas Svėdasų kleboną Survilą ir kitus brangius žmones.