Gaudžiant trimitams, aidint iš virtuvės reikmenų sulipdytam mušamajam instrumentui, didžiu ir linksmu balsu visiems šūkaujant spalvinga Gavėno komanda iš bendruomenės namų pajudėjo į žygį. Pirmiausia aplankė atokųjį Žvirblio Stepunytės vienkiemį Pašventyje, tikrame mūsų kaimo šalčio poliuje, kur kalnų upės linksmybe šniokščia upelis ir pasakišku baltumu spindi ledynai. Didžiu trenksmu susigrūdo į Barono vilą, net elniai bei danieliai aptvaruose sustingo, iš nuostabos pajudėti negalėjo. Šukio Jolanda aukštose karališkose taurėse valdoviškai raudono ir perkūniškai stipraus gėrimo pateikė, jos motinėlė kaip visada šypsojosi. Ligos kaustomai Irenai Prūsienei - sulaukti Velykų ir iš lovos prisikelti linkėjo, didžioji kaimo muzikantė Irena Kazlauskienė linksmiausia akordeono muzika, tikriausiu maršu pasitiko, Šimtametė Bronė Valuntienė šypsojosi - gal gimimo dieną sumaišę čia sveikintojai sugužėjo. Ne ne, šimto metų sukaktis dar daugiau nei už mėnesio. Elegantiškoji Onutė Mikuckienė ne blynais, bet bajoriškais sumuštinukais ir puikiausiu iš Alaušo ežero žuvies susuktu, aštriu padažėliu pagardintu suši vaišino. Ir tai labai tiko, nes blynų - su braškių uogiene ir visokiais padažais jau buvome sočiai prisikirtę pas bene geriausią kaimo "gaspadinę" Rimantą Žvirblienę. Tad visa Gavėno armija ilgame kelyje energijos ir linksmumo nepritrūko. Čigonėlės žadėjo peles iš sodybų išvaryti, čigonų baronas Visockas iš Troškūnų kvietė loterijoje dalyvauti, ieškojo pirkti arklio, bet gal tik vieną tesurado, o ir tą šlubą. Dresuota meška visokius triukus rodė, vis saldainiais pamaloninama net žmogaus balsu prabilo. Kareiviai, gi, žadėjo gertai pamaitinti, gerai ir kaimą nuo visokių priešų ginti - artileristo uniforma vilkintis eilinis Ivanas iš Maskvos rėkė "Chorošo", marga skraiste apsirėdęs mudžihedas prisimerkęs šnapždėjo "Ahybar", o plačiai besišypsantis lakūnas Džionis iš Čikagos nuolat kartojo "Okei". Sunkiausia buvo su pabėgėlių porele - augalotas juodaodis iš Afrikos su kiek menkesne pačia arabe - jos veidą dengė skraistė, tik pro plyšelį spindėjo rudos akys, labai jau norėjo kur nors apsigyventi. Visi jų kratėsi, tik Stefa Pakštienė pratarė, kad ji šiuos žmones priima, nes gyventi yra kur ir pagalbininkų prie ūkio Augenijui reikėtų.
Sutemo temo tamsus vakarėlis. Aukščiausia demokratijos forma - riebią vakarienę ruošė, prie gardžiai garuojančių šiupinio puodų sukinėjosi pati bendruomenės pirmininkė Lendrina Meškauskaitė. Išmušė lemties valanda. Prie laužo atvestas Gavėnas, tikriausias Lašinis - apsikarstęs dešromis, kumpiais, lašiniais aptekęs buvo apkaltintas nesveiko ir nuodėmingo gyvenimo propagavimu, netinkamos mitybos kultu. Liudininkai šaukė, kad už tokius nusidėjimus reikėtų sudeginti, išdavikų atsirado net palydoje. Bet visgi sveikas protas nugalėjo. Gavėnas paskutinį žodį tarė, apie kiaulės, kiaulienos naudą kalbėjo, į kompromisus ėjo - sutiko pasilikti liesas plikas, kaip kanapinis - savo lašinius dešras, skilandžius į liepsnojantį laužą sumetė, tyros gavėnios linkėjo. Nes Gavėnas ir jo patikėtiniai nuolat kontroliuos, kad draudžiamu laiku niekas mėsos nevalgytų, pieno negertų, o nusidėjėliams gal net ir pilvus perrėš. Kur griežta priežiūra - ten pagundai ir nuodėmei vietos neliks.
Persirengėliai pimiausia sugužėjo į istorinę Jurgio Žvirblio sodybą Pamargavonėje
Kaimą nuo visokių negandų ginti pasirengę kariai - arabas, rusas ir amerikietis
Šalčiausiame kaimo taške meškutė ir visa kompanija pasidžiaugė ledynu
"Ar Danguj aš, ar Rojuj?.." - stebėjosi Gavėno ir jo palydos sulaukusi šimtametė Bronė Valuntienė
-
Paskelbta: 2016 m. vasario 10 d.
-
Peržiūros: 3061
Naujausi straipsniai
- Mišrių ir antrinių atliekų išvežimo grafikas 2024 m.
- Kryžiaus išaukštinimo piligrimystė
- Visi Šventieji Butėnuose
- Baltramiejaus šventės magija...
- Psichologinės gerovės grupiniai užsiėmimai
- Perkūno kirčio diena
- Narsiojo Jono takais...
- Menininkų kelio žavesys piligrimo iš Lietuvos knygoje
- Butėnų diena 2023: Pokario istorijos takais...
- Miestą tvirtovę aplankius...