Raimondas Guobis

Sekmadienį Svėdasų bibliotekos meno galerijoje atverta Sigito Andrulevičiaus tapybos darbų paroda. Šimonietiškos kilmės, nūnai vasaras leidžiančio ir didžiajame Butėnų kaime netoli Svėdasų dailininko sukurtų darbų ekspozicijoje beveik trys dešimtys spalvingų, įstabių, nuotaikingų, įvairaus formato bei tematikos darbų.

Septintą dešimtį bebaigiantis jaunatviškai guvus S. Andrulevičius yra profesionalus dizaino architektas, nors kadaise rinkosi tarp muzikos ir architektūros. Kur gyvenime bepakliūdavęs, vis šį tą nupiešdavęs per visą gyvenimą – net tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje, kur griežė orkestre kūrė draugiškus bičiulių šaržus, o rimtai prie tapybos vėl sugrįžo tik baigęs karjerą. Ypač intensyvūs menininkui buvo šie metai – ne tik sukūrė keletą puikių darbų, bet ir surengė personalines parodas net keliose galerijose bei kitose kultūrinėse erdvėse. Parodoje Svėdasuose eksponuojama beveik trys dešimtys paveikslų sukurtų per trejus pastaruosius metus, iš kurių išsiskiria drobės senojo Butėnų kaimo išeinančios istorijos atspindžių tema „Butenietiška būtis“. Senąjį kaimą įprasmina du nuostabūs paveikslai, kuriuose senų medžių apsuptyje stūksanti , klasikinė dviejų galų, apleista, begriūnanti Apaliutės gryčia bei dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatytas didžiulis modernus namas su puošniais gonkais, balkonu – jame daug metų veikė pradžios mokykla, vadinamas Prūso gryčia. Butėnai ir senojo sodo, bei Šventosios upės vaizdiniuose, pavasario žieduose, rudens šešėliuose, šilų šviesoje. Eksponuojama ir keletas portretų, juose ir geriausias bičiulis Kazimieras ir pats dailininkas – nelabai panašus, mat persikeitęs, kaukę nusiėmęs, paprastas žmogus.

Atidarant parodą keletą žodžių tarė ekspoziciją sudėlioti pagelbėjusios bibliotekininkės Vita Ražanskienė ir Daiva Oškeliūnienė. Pats dailininkas trumpai nužvelgė savo kaip menininko kelią, pasidalijo patirtimis kaip ėmė piešti butėnietiškų paveikslų ciklą. Sykį eidamas pro apleistą seną bendruomenės sodą susižavėjo magiškais senų obelų kamienais, krintančios šviesos sluoksniais ir vos ne bėgte leidosi atsinešti drobės, dažų ir teptuko. Sugrįžus tas magiškas vaizdas buvo išblėsęs bet visgi beveik pavyko atgaivinti pirminį vaizdą.

Pasak kūrėjo, jis džiaugsmą suranda ieškojimuose. Ypač mėgsta piešti gamtoje, nuolat išvyksta į „motyvo medžioklę“. Keliauja per pasaulį ir bando užfiksuoti surastą akimirką, ją nufotografuoja, o po to vėl sugrįžęs į tą vietą ir bando tą vaizdinį atkurti ir įprasminti drobėje. Regimasis pasaulis telpa į akimirką, todėl yra nuostabus ir nepakartojamas. Žėri šviesos ir šešėlių derme, nuolat besikeičiančiu gamtos stebuklu – įvairiaspalviai atspindžiai, ūkai, nuolat besikeičiančios padangės, be pertojo besisukantys savo orbitoje metų laikai. Ir tai yra būties ir nebūties pusiausvyros virpesiai, kuriuos akimirksniu nusineša laikas...

Dailininko darbais džiaugėsi, sveikino bibliotekininkės, krikšto dukra, Butėnų bendruomenės atstovai, jų buvo didelis būrys, kurie džiaugėsi, kad atsirado dar vienas didįjį kaimą įprasminantis ir garsinantis žmogus. Svečiai iš Šimonių, kur yra kūrėjo giminės šaknys, pažymėję, kad tas žmogus apdovanotas ir rašytojo talentu – parašęs puikią knygą „Rapolo slėnis“, padėkos žodžių nepagailėjo ir svėdasiškiai. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos.

Autoriaus nuotraukose:

Parodos atidarymo Svėdasų meno galerijoje akimirka. Dailininkas Sigitas Andrulevičius ir visose parodoje jį lydinti žmona Daiva bei amžinas bičiulis Kazimieras Petraitis jau įamžintas įstabiame portrete

Paveiksle – gražiausias, gal net šiek tiek gražesnis nei tikrovėje, Butėnų pastatas – Prūso gryčia

Butėnų sodo magija

Sena obelis

Varkujų tolumos