Raimondas Guobis

Tai, ką rašau, patyriau jau daugiau nei prieš mėnesį.Gyvenimo ratai sukasi taip greitai, kad net neskubėdamas, saikingai laiką vartodamas niekur nebespėju... Tiesiog nesuspėju padaryti viską ką noriu padaryti. Tuomet man karšta vasara ir Butėnų įspūdžiai šias įžvalgas gimdė, apie tai rašyti pradėjau ir tą darbelį giliai užmečiau. Kuomet ištraukiau net pamaniau, kad gal jau reikėtų į šiukšladėžę mesti, bet galiausiai papildžiau. Smagu buvo rašyti ir gal net kai kam bus įdomu paskaityti...

Stok ant akmenėlio

Smagu karštą vasaros dieną Butėnuose. Kaip kadaise vaikystėje pasijuntu. Nusileidus nuo kapinių iki upės pakrantės. Tylu, visai ne taip kaip senovėje - tuomet ta pakrantė suaugusiais ir vaikais klegėte klegėjo, o dabar laukinis takelis, nors ir yra suolelis. Į gelmę, srovėn akmenėlių takas veda. Nusimetu drabužius, stoju ant vieno akmenėlio, antro, ir srovę gaivią įneriu. Šiandien labai karšta, tai tikriausia palaima šitaip mūsų upėje gaivintis.

Stok ant akmenėlio... Takelis į upę žemiau Mačeikos sietuvos

Augio vasarnamis ir "maskė"

Mes niekados nevadindavome kauke, būdavo tik "maskė". Pamačiau tokią gulinčią ant stalo Augio paupininiame namelyje. Gražios formos, tvirtos gumos šonais, blizgančius stiklu ta kaukė. Senas bičiulis prasitarė, kad gerai įmitusiam vyrui veik neįmanoma ilgėliau po vandeniu išbūti, tik paneria, o srovė kaip kempinę į paviršių meta. Visai kitaip jaunesniems. Buvo laikas kai po vandeniu ilgai išbūdavo, sekėsi po vandeniu šautuvėliu žuvis šaudyti. Tuomet daug kas taip žūklavo, o dabar... Bando nardyti anūkė, viliojantis povandeninis pasaulis.

Maskė...

Nepažintas laivas

Neįprastų formų baidarė per Butėnų upę žemyn plaukia, visai kitokia, gal net gražesnės nei šiuolaikinės laivės. Taip neįprastai smaili, aštrūs jos kraštai, viršūnės, ilga, mat trivietė "Taimen". Moteris gale, irklu srove nešamą laivelį vairuoja, o vyriškis meškerę kairėn dešinėn mėto, švysčioja, gal lydį ar kokį šapaliokų suvilioti tikisi. Kartais ima žuvis ir užkimba.

"Mes jau daugiau nei dvidešimt metų šitais vandenimis plaukiojame" - taip pareiškia užkalbintas upeivis. Kęstutis iš Kauno. Baidare jie ir aukštyn ir žemyn iš Žaliosios, kur visuomet apsistoja pas Šablevičius, plaukioja. Sudedama, brezentinė baidarė "Taimen" rusiška, tokiomis lietuvaičiai savuosius ir Sovietų sąjungos upelius, upes skrodė. Jos patogiai išsiardo, susipakuoja taip, kad lengvai traukiniu ar autobusu kur panorėję patogiai nusigabendavo. Dabar mažai kur tokių baidarių bepamatysi. Egzotika...

Taimen ir Kęstutis

Sodžiaus kryžius

Pamaniau, kad Butėnų senasis kryžius pastatytas Žemaičių sodyboje 1892 m. ko gero galėtų būti seniausias medinis sakralinis paminklas rajone, o gal net apskrityje. Jei ne seniausias, tai vienas iš seniausių. Gal vertėtų įpaminklinti?

Kryžiaus koplytėlių papuošimai aptrupėjo, kryžma pakrypo, genys skylę iškalė, Nukryžiuotojo skulptūra sunyko, o štai Mergelės Marijos figūrėlė, nors vėjų, lietaus gairinama, saulės kaitinama, šalčio stingdoma, tiesiog susitraukė, sudžiūvo, paviršius nutrupėjo, tik forma su neryškiais kontūrais pasiliko. Ji buvo priglausta į pastogę, išsaugota, net restauruota. Profesionali restauratorė Vasarė Ratkevičienė iš Baronų giminės skulptūrėlę užkonservavo, naudingais tepalais ištepė, prisodrino, kad išliktų amžiams. Kad dar vieną amžių džiugintų ir ilgiau džiugintų ši tikėjimo relikvija..

Marijos siluetas. Sunykusi senojo kryžiaus statulėlė

Butėnų restorane

Yra kuo pasigirti ir pasididžiuoti, mat mūsų kaime yra restoranas. Sodyboje "Barono vila" gali pavalgyti ne tik vasarojantys sodyboje svečiai, bet ir kiekvienas vidurdienį ar iki 15 valandos užsukęs. Meniu ir gurmaniškas ir nepigus. Tikriausias restoranas, gali pasigirti, kad brangių patiekalų ragavai. Ne taip jau dažnai tenka už sriubos lėkštę sumokėti 5 eurus, ar patį brangiausią patiekalą - ėrieną keptą griliuje už 14 eurų, upėtakio kepto svieste - 13 eurų, ar medžiotojo užkandžio su briedienos dešrikėmis pabandyti. Išskirtiniam patiekalui - Barono plovui ragauti reikia didesnės kompanijos.

Valgai sau ir žvalgaisi: pušų viršūnėmis, virš jų giedras, kamuoliuotas dangus, švelniai nušnara vėjas, takeliu paežere bėga vaikas, jį stebi tik menku maudymuku vilkinti jauna moteris, Kerpio ežero mėliu iriasi į pietus irklente aukštas vyras. Tiesus, įdegęs, kaip senovės egiptietis...

Irklentė ir "egiptietis"

Gandrai ruošiasi

Didieji paukščiai ruošiasi, miklina sparnus, juk tolimas kelias laukia - teks pasiekti net Afriką. Kalena snapais, žvalgosi po apylinkes, gėrisi, juk jaučia, kad greitai gimtinę teks palikti. Priartėjus vienu ypu visi plasteli aukštyn, suka ratą, ten kur melsvuoja eglutės, kur garsiojo liaudies meistro zenono Valuntos sodyba.

Gandrai jau miklina sparnus - tuoj Baltramiejus

Jau daugiau negu dvidešimt metų meistro nebėra, didžioji dalis iš kelmų sukurtų skulptūrų į dulkes pavirto, bet dar keletas laikosi. Kadaise karo kurstytojus vaizdavusios trys milžiniškos stovylos, kelios gervelės iš didelio pulko, briedis plačiaragis, po medžius besikarstančios voverės, beždžionė rodanti špygą. Kitos, gi, tik atmintyje ir senose fotografijose, kaip ir velnias Liuciferius su savo komanda.

Zenono vizijos: Liuciferis ir jo komanda

Linksmasis fotografas

Butėnų žentas, linksmasis fotografas Vladas tą vakarą gimtadienį šventė. Dieną dar plaukiančius debesėlius išmaniai filmavo, gal droną iškėlęs buvo - įspūdingos jo nuotraukos iš padangių, ypač kur rytmečio rūkai nuo upės plaukia ir baltose miglose kaimą skandina.

Pasikvietė kaimynus, artimieji ir tolimesnieji kartu prie stalo susėdo. Valgių visokių ir vyno užsieninio. Gardu, saldu. Bet kai Gendrutis savo kraitę atvėrė, tai supratome, kad garbingoji kaimo istorija tęsiasi ir vis turtėja, juk tikriausias pasiekimas - sodžiuje gaminamas puikiausias vynas. Vyriškas rimtumas, moterų šnekos ir linksmojo fotografo šypsena...

Linksmasis fotografas Vladas - Ščiavas

Moteriškos šnekos ir vietinio vyno degustacija. Žvilgsnis iš vyrų pusės

Ūkininko kiemas

Mėlynas "Belorusas" tolimus laikus sapnuoja - retai jis teišrieda, tik tada, kai reikia kokį sunkesnį krovinį gabenti. Dabar pagrindinis transportas mažasis mėlynos spalvos japoniškas traktoriukas "ISEKI". Prie karvių ir net į mišką uogauti, grybauti. Priekabikėje laisva sėdėti, į ją gali krepšius su miško gėrybėmis sustatyti, traktoriukas visur pravažiuos - ar tai būtų miškovežių išpjautos provėžos ar miško versmių patvenktas kelias.

Ūkininko kiemas...

Keliai veda į platų pasaulį ir upės link

Šviesūs keliai nuo didžiojo kaimo kelio į pietus, rytus, šiaurę ir vakarus driekiasi, vingiuoja...

Svajonės, toliai tolimiausi, ar šviesus paupys ar kelias ratu, aplinkui, kad tik labiau, kad tik giliau savojo kampelio istoriją pažinti, o ne platyn tolyn blaškytis...

Link upės šis kelelis veda...