Raimondas Guobis

Nėra nieko nuostabesnio už skaidrius, ilgus, mąslius žiemos vakarus, valandas, kuomet net žemės ašis nustoja girgždėti, kuomet laikas trumpam sustoja, nebeskrieja beprotišku greičiu, kuomet surandi akimirkų pamąstyti, pasidairyti atgal ir į priekį...

Žiema toks laikas, kuomet surandu daugiau galimybių sugrįžti į Butėnus. Pabūti šventame Šventosios slėnyje, senajame kaime...

Tai nuostabiausias laikas. 

Būti Butėnuose - Rojus.

Vaikščioti Šventosios pakrantėmis - Rojus.

Stovėti po tyliais medžiais kapinių kalnelyje - Rojus.

Prisiminti visus brangius, kurie jau išėjo - Rojus.

Matyti seniausias kaimo trobas - Rojus.

Žvelgti į gražuolę vinkšną ir senmedžius - Rojus.

Susitikti kaimynus, bičiulis, būti su jais - Rojus.

Galvoti apie Butėnus - Rojus...

Atveriame vartus į kaimą

Snaudžia sergstintis Šv. arkangelas Mykolas...

Didysis kryžius

Upė nusimetusi ledinį apsiaustą, linksma, vandeninga kaip pavasarį...

Vienišas žilvitis besiilgintis vasaros linksmybių...