Raimondas Guobis

Kelias, ledinis kelias per mišką nuo Vasintos, iš slėnio į kalną, melsvu alksnynu, pro Janulių sodybvietės kryžių, piramidę, kitas įdomybes tolyn, Butėnų link. Miške dar balta balta, tad beržyno jaukumas, nežemiška šviesa užburia.

Tolėliau už slėnio, kairėje paliekant Barono gyvenimą, išsprūdus į šviesų lauką virš rudenį suverstų tamsių arimų čiulba vyturys. Taip sunkiai, matyt dar po ilgos kelionės namo gerai neišsiilsėjęs, nes giesmė trumpa, tik prisidėjusi vėl nutrūksta. Tačiau paukštelis nenusimena, truputį atsidusęs vėl virš dirvų plasnoja ir tarsi žemesne nata paėmęs jau ilgai ilgai giesme pavasario džiugina.

Saulėta, padūmavusiose tolumose ryškus ano Šventosios kranto kontūras - laukai, miškai, kalvos. Mūsų kaimas snaudžia popiečio tingume. Nuo pat Prūso Galo pasileidęs į pakalnėlę iki pat Butėngalio nieko nesutinku. Tik vienoje vietoje iš nurudavusių pakelės žolynų panamėn smunka dvi susigūžusios, prie žemės atsargiai besispaudžiančios katės. Pavasaris ir joms.

Netoli senosios pieninės uolus vyras pernykštę žolę nuo laukelio doroja, mažytis rausvas traktoriukas be didelio vargo nuo Pakapės su priekabaite į kaimo gatvę išrieda, veža kelias kalades iš miško. 

Kapinaitėse tyli ramybė. Kažkur kala genys - beveik visuomet čia užsukus jis pastebimas. Visuomės kryžius, amžiaus žaizdos, vėjas beržų viršūnėse - jų čia keletas, dar ir kelios pušys, pora klevų - kaip gerai, kad juos išsaugojom. Juk taip jauku, lietuviška, kai kapinaitės ne tik kryžiais bet ir medžiais apkaišytos.

Šventoji srove sūkuriuoja, aname krante dar užsilikusi baltuoja ledelio ketera. Upė šiek tiek pakilusi, sparčiai pro Mačeikos sietuvos gelmę vandenis žemyn gena, krante sunešta švelni gelsvo smėliuko juosta.

Bendruomenės namai, buvusi mokykla - senoji ir vėlesnė. Mintis, kaip gi reikės atžymėti Tėvynės laisvės šimtmetį mūsų kaime? Gal kapinėse pastatysim koplytstulpį, gal pakaks ir koplytėlės medyje?.. Pasodinsim ir ąžuolą. Kur nors matomoje vietoje, šalia pagrindinės "ulyčios", o gal naujai suformuotame Laisvės sodelyje bendruomenės namų kieme.

Kaimo ramybė keliaujant rytuosna. Senosios vinkšnos didybė, senos ir naujesnės trobos, kryžkelės kryžius ir šviesus kelias tolyn...

Autoriaus nuotraukose:

Šviesus beržynas ir ledo kelias.

Virš šitų, vis dar naktimis smagaus šaltuko stingdomų arimų jau čirena vyturiai - pavasaris.

Šventoji jau išsivadavo iš šalto ledo glėbio.

Kaimo ramybė