Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis

Niekada nepamiršiu, koks nuostabiai skardus, tikra prasme, prigimtiniu dainingumu gražus būdavęs ilgus metus pienininku dirbusio Aloyzo Mikėno balsas. Žinau, kad nei vienas balsas kaime neturėjo tokio skambesio, tokio tarminio, dvasiško, nuotaikingo užtaiso.

Rytmetys. Ilgas darbas. Kaip ir ramybė po ilgų, slogių pokario metų. Juk partizanai gyvenę beveik sodyboje, juk sovietinio saugumo aktyvistai buvo suėmę, kamavo, paleido. Gyveno puikiuose namuose "ulyčioje" ant kalnelio Alyzas vienas. Smagus vyras Rimkaus Danius nuolat mums, vestis neskubantiems bernams sakydavo, kad reikia pasiskubinti, nes teks perimti iš Alyzo senbernystės knygas. Anksčiau gi tas knygas saugojo legendinis senbernis Antanazas. Dabar, jei dar kaime gyvenčiau, tai tikrai geras būčiau ir aš tų paslaptingų knygų saugotojas.

Nuotraukoje: