Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis 

Iki pat Lietuvos nepriklausomybės nebuvę Butėnuose parduotuvės. Nors dar caro laikais gyvenęs žydas turėdavęs degtinės ir ją sodiečiams pardavinėjęs - veikė nedidelė užeiga - smuklė. Sovietmečiu visi apsipirkti į Žaliają ar Svėdasus keliaudavo. Atvažiuodavo į kaimą autoparduotuvės, o laisvės vėjams padvelkus, antkainiai tapo nebereguliuojami ir atsirado proga apsukriems žmonėms neblogai uždirbti. Tad, kaime pirmiausią parduotuvę įsteigė Gudonis, svajingai kalbėjo Pakšto Augenijus, kad savo namelyje, kurio baltų plytų sienas buvo pradėjęs kelti į antrą aukštą įrengsiąs ir krautuvėlę ir užeigėlę ir viešbutį. Tegul tik važiuoja Butėnuos turistai...

Bet ilgiausiai ir įdomiausiai prekiavo Vidas Žvirblis. Jis buvo iš Panevėžio miesto net keliems metams į Butėnus parvykęs, ne tik padėjo motinai senatvės dienas baigti, bet ir atvėręs krautuvėlę prekiavo. Duona, kitokie maistai, gėrimai - ir gaivinantys ir svaiginantys, ir kombinuoti pašarai, sėlenos - tiesiog maišais.

Darbas jo būdavęs keistas - atveria būdavo bent porai valandų ryte, kai žmonės vienas po kito iš pieninės grįžta, po to uždaro ir vėl duris atidaro tik pavakarę. Daugiau ar mažiau uždirbdavo, jam pakako, o gal ir stigo... Įdomu darydavosi, visaip atrodydavo pažvelgus į visuomet susirūpinusį verslininko veidą. Motinai mirus savo "kromelį" uždarė, vėl išvyko į Panevėžį, o po kelių metų ir tėviškės namus - buvusią kaimo parduotuvę pardavė.

Nuotraukoje:

Vidas Žvirblis veria krautuvėlės duris...