Butėnų dienos "nakties kino" anonsai

Raimondas Guobis

Kiaulės skerdimas būdavęs ne kiekvienam vyrui įkandamas darbas, todėl, palengva kaime radosi vyrų, kurie paršiuką paskersdavo be jokio jaudulio, puikiai nusvilindavo, išdorodavo, ir su meile šeimininkų dėkingumą priimdavo. Išgerdavo stiklelį - vieną, kitą, pavalgydavo ką tik iščirškintų kepenų, pasikalbėdavo, jaukiai pabūdavo.

Skersdavo kiaulius ir Petras Rimkus, ir jo brolis Donatas ir Alius Vilutis. Jis didžiu balsu dundendavo, tai rūsčiai gąsdinančiai ką nors pasakydavo, tačiau beklausydamas balso intonacijų suvokdavai, kad šis plačiomis, juodomis žandenomis išskirtinis, didelėmis akimis žėruojantis vyras juokauja. Tik padūręs, surūkęs cigaretę, nusvilinęs, nuplovęs, ant lentos paguldęs jau baltutėlį kiauliuką, atverdavo krūtinę. Tuomet, tad, kraujo puodelį pasemdavo ir visų jį matančių siaubui pasigardžiuodamas išgerdavo. Kartais dar ir antra porcija pasimalonindavo. Žinoma, šitų vaizdų filme nepamatysime, tačiau Alius jame toks, koks buvo, atsiveria savo sąmojais ir nors rūstoku bet tuo pačiu ir švelniu būdu.

Nuotraukoje:

Vilučio Alius iškalbingai šypsosi