Raimondas Guobis 

(Filmo apie Butėnus, kuris bus demonstruojamas šventėje "Butėnų diena 2017" anonsas)

Meistrą Zenoną Valuntą ir jo žmoną Bronę tą saulėtą tolimo tolimo rugsėjo vidurdienį suradau virtuvėje pietus valgant. Zanas kiek drebančia ranka kilodamas šaukštą srėbė savo taip mėgiamą riebią kopūstienę, sotinosi ir jo žmona. Šypsojosi abudu. Ilgai tie pietūs neužtruko. Tuomet išėjome į aukso spalvomis žėruojantį kiemą, įstabiomis figūromis paslaptingą sodą.

Gervės pulku šokančios, kiekviena vis kitokią figūrą riečianti, pypkę rūkantis Liuciferis ir eiliniai velniukai, paukščiai visokie, jų vyriausias - spalvingiausiame inkile gyvena, žvėrys groja ir šoka, beždžionės į medžius įsikorusios špygas rodo, išminčius susiėmęs galvą galvoja, karo kurstytojai jau nusiginklavę ir jau muzikantais tapę. Ruskis, anglas, amerikonas... Vienas griežia apie biznius, kitas apie auksą, o trečias apie niekalą tikriausią. 

Stabtelim ilgėliau eglučių bei pušaičių jaunuolyne, prie trijų piemenėlių, karvių drožtinių. Taip, čia jis ir jo bičiuliai piemenauja. Vienas rengiasi "čižiką" mušti, antras armonikėle groja, o trečias su peiliuku - kai ką įdomaus išdrožti pasirengęs. Visi didžiausi išdykėliai - "paslaidūnai", bet taip pat gabumais apdovanoti. Po daugelio metu du iš jų susitikę jau šitame sode vienas į kitą prabilo: aš rašysiu, o tu drožk, Zenonai. Drašiu, drašiu, tuomet meistras rašytojui Juozui Baltušiui atsakė.

Prabėgo metai, tiesiog praskriejo, nyko skulptūros ir meistro veidas raukšlėjosi, jėgos seko. Nors vis dar mėgo vaikščioti po rudens nuauksintą sodą. Matė kaip ir jo darbas nyksta ir mintijo: baigiuosi aš, ir drožiniai mano baigiasi...

Filmo kadre - liaudies meistro Zenono Valuntos šypsena...

IMG 6361

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 232 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top