Raimondas Guobis

Štai ir vėl su lietumi, vėju, keista šiluma, vos ne pavasariniu kvapu į mūsų mylimą Butėnų kaimą atėjo Šv. Kalėdos. Antrąją šventės dieną, visas sukaitęs, Šventosios pakrantėse pasirodė Kalėdų Senelis. Mažų ir didelių aplankyti, paklausti kaip jie gyvena, pasidžiaugti, paguosti, sustiprinti. Jo didžiulė vešli barzda, garbanoti, tarsi Mocarto plaukai, puošnus, karališkai raudono aksomo kostiumas, krepšys ir maišas pilnas ne tik dovanų bet ir laiškų...

Žemės ratai ir ekskursas į kairįjį krantą

Rogėmis nepavažiuosi, tad į pagalbą garbiam svečiui atskubėjo Snieguolė su dideliais dideliais ratais. Pasuko gi Senelis pirmiausia į rytus, į aną Šventosios krantą, stabtelėjo Šventupyje, taip vadinamame Žaliąjame slėnyje, ten kur per seno malūno užtvankos griuvėsių akmenis tėkmė putodama ritasi. Priėmė į savo "karietą" ir šnekią moterėlę, puikiausią krašto žinovę ir istorijų pasakotoją Reginą Skardžiuvienę, ir klausėsi jos porinimo apie praeinančius ar dar senesnius metus. O dideli ratai sukosi, skriejo pro šalį kavos, sodybos, slėniai kol stabtelėjo jaukiame miestelyje prie baltos baltos bažnyčios, žalčio Vyžo akmenine galva pažymėtos - Vyžuonose. Ėjo Senelis į jaukiąją kleboniją, sveikino senutę klebono motiną, jos dukrą, na ir patį kun. Eugenijų - Šv. Jurgio parapijos valdytoją, o taip pat ir Jononių dvaro buvusios bažnyčios rektorių ar kapelioną. Taip taip voką jam įteikė, ant kurio baltumo buvo užrašyta, kad kitąmet Šv. Lauryno atlaidų šventė Jononyse vyks rugpjūčio 12-ąją. Bažnyčioje ir šventoriuje sutiktų pasveikinimas, dovanėlė, dar ir taip mielai Irenai iš Šventupio, ir uoliam parapijiečiui, mažiukų mokytojui, giedotojui Sauliui ir mielajai vargonininkei Žydrūnei. Kokios šviesios akimirkos...

Vilkabrukių džiaugsmai

Ratai vėl sukasi, ir pasilieka tolumose pilkame vidurdienyje snaudžiančios kapinės, smėliakelis per šilą, platus slėnis, tilto elegancija, burtininko Samo atmintis, istorija apie jo "čerus" ir už mažo Nasvės upelio atsiverianti Vilkabrukių panorama. Šviesus kalnelis ant kurio rikiuojasi tvarkingi nameliai. Sukame į Onos Niaurienės kiemą, čia didysis kaimo moterų "štabas". Juk gyvena tai čia vien moterys, tik neseniai atsiradęs, atsikėlęs į senąją Pabijono sodybą ir vienas vyras. Šunų amsėjimas, atveriamos durys, antros, ir erdviame kambaryje, prie gausiai apkrauto stalo pasitinka geraširdiškos močiučių šypsenos. Jų čia susidarė bene aštuonios. Kalėdų Senelis sveikina, linki, jis ir prelato Edmundo Putrimo, gyvenančio Toronte ir po visą pasaulį išsiblaškiusių lietuvių sielovadai vadovaujančio raštą perskaito. Juk čia dvasiškojo ganytojo tėvonija, čia jis pernai vasarą lankėsi. Moterys prieš dovanėles priimdamos iš savo atminties lobynų tai kokią istoriją, tai dainelę ar eilėraštį sužvejoja. Janė Prievelienė beria senas senas, smetoniškame laikraštyje vaikystėje skaitytas eiles, o Danguolė Skardžiuvienė deklamuoja mokyklėlėje Butėnuose išmoktą eilėraštį. Gabija, ji gimusi Čikagoje, amerikietiškai šypsosi, tiktu ano krašto akcentu skardžiai kalba ir tautinę dainelę vis įterpdama "I love you" padainuoja. Šį tą ir Vanda Juozelskienė, Ona Putrimienė, ir jos sesė Skardžiuvienė, ir iš gretimo kaimo draugėn atėjusi Nijolė Rakštelienė. Užkandis, didžios gardybės patyrusių šeimininkių, profesionaliai atkimšus butelį, taurėse suputoja šompanas. J. Prievelienė atsidūsta ir prisimena, kad Trys Karaliai senovėje tai vaikščiodavę, užklysdavę jie ir prie sovietų, o štai Kalėdų Senelis tai nuo amžių amžinųjų čia nebuvęs...

Butėnai Butėnuose...

Ir štai pagaliau mes Butėnuose. Plentas, lietutis, pilkuma, upės artumos jausmas. Paprasti mūsų bendruomenės nameliai ir maži maži vaikeliai. Eilėraštukai, šioks toks nerimas mažųjų akyse. Šiaip ar taip Kalėdų Senelis toks didelis, nepažįstamas, plaukų ir barzdos kupetomis gauruotas, ir balsas kažkoks skardus, kaip iš paslapties, tolimojo Šiaurės pasaulio sklindantis. Ant Dangiros rankų visai mažas mažas Matas, Augučių anūkė Viltė šiek tiek didesnė, bet labai jau nedrąsi. Čia dar ir maža maža Panarunčio sodybos Žvirblienės anūkė, perskaitomas pasiųstas iš toli toli Martynos eilėraštis-sveikinimas. Skubiai, nelabai garsiai ir jau tik kelių eilučių eilėraščiu, taip praktiškai užsidirbantis Nojus. Seserys Pupelytės - Rusnė maža maža, didžioji Austėja ir Seniui jau taip pažįstama Gitė. Jos tai jau ir dainelę - trio nepakartojamas, ir eilėraščių, štai kur auga kolektyvas. Smagu smagu - eglutė žybsi, tyliai rimo Damutės iš eglių šakų ir samanų žalumos sukrautas Nykštukas ar Kalėdų Senis.

Dideli ratai rieda iki kaimo patriarcho Žvirblio Kęstučio, sveikina Kalėdų pasiuntiniai jį ir jos žmoną Rimantą, ratai rieda paupiniu keliuku pro Bobakalnį iki Liudviko upelio, jo šlamančią srovę peršokę kopiame į kalvą. Skamba paukštelių balsai, čia miško sparnuočiai dosniai palesinami, prietemoje baltuoja žąsų siluetai, pasigirsta sargus gagenimas, o troboje, užustalėje sėdi Žvirblio Stepunytė. Pro televizoriaus garsus sveikinama jinai, linkima ilgo ilgo gyvenimo ir sveikatos - juk baigianti jau devyniasdešimt metų. Vidury gryčios kaladė stūksanti vos neapverčia Kalėdų Senelio. Ech nuotykis, šiek tiek skausmingas bet linksma, kad tik tiek...

Ratai rieda "ulyčion". Šimtametė rimta ir sakrali. Bronė Valuntienė gi jau šimtąjį kartą švenčia Kalėdas. Pasveikinta, ji sveikintojams linkėjimus porina iš lėto ir rimtai, labiausiai linki sulaukti šimto metų... Stefa Pakštienė jausmingai susigraudina, labiausiai mena sūnus Šiaurės Airijoje gyvenančius - skambino skambino, kalbėjo kalbėjo, bet kas iš to. Viena turėjau būti, štai koks gyvenimas, kai viena pasilikusi, daugelis atminimų šviesiųjų graudulį žadina. Senoji Navikų gryčia naujumu švyti, didžioji dvasia joje nuo šiandien, dar Kalėdų Seneliui pritarus, gal jau nuolatos gyvens jauna gausi Mikšio šeima. Vaikučių net keturi, visi dar mažiukai, jų pulkelyje net ir panašiai apsirengę dvyniai lakioja. Dalytis mokantiems didžiosios šventės svečiai du krepšius saldainių įteikia, Audrius rodo namo įdomybes ir surastas bei į naujumą įkomponuotas senovės įdomybes, o Ingrida pagrojo pianinu. Šioks toks nesusipratimas ant kalno ir paskutinė vietelė - Rūtos ir Petro Baronų sodyba. Sveikinimai, linkėjimai, jaukus pokalbis, raudono brangvynio ragavimas, arbata, pyragas, apsikeitimas dovanomis, jaukus pokalbis apie elnius, filmą bei vasarą Butėnuose vyksiantį atvirą "čižiko" čempionatą...

Nuotraukose:

Butėnų Kalėdų Senelis valandėlei įsmuko į tvartelį, pasiklausyti ką kalba, ką pranašauja avinėliai..

Vyžuonų vargonininkės Žydrūnės šypsena...

Jau šimtųjų Kalėdų sulaukusi Bronė Valuntienė