Raimondas Guobis
Šiemet minime 200–ųjų Prancūzijos Napoleono ir jo kariaunos žygio į Rusiją jubiliejų. Jis pažymėtas istorinių žygių ir mūšių inscenizacijomis Kaune, Deltuvoje ir kitose vietovėse, bet ar užsiliko kokių didžiojo žygio pėdsakų Anykščių krašte?
Istorikai ir mąstytojai visais amžiais žavėjosi Napoleono Bonaparto genijumi, kažkas net pasakęs, kad Dievas sukūręs Napoleoną galėjo eiti pailsėti, nes kūrinys buvęs ypač tobulas. Napoleonas puikiai vykdė įvairias reformas, puikiai kariavo, planavo sukurti dar neregėtą – Europą, Aziją ir gal net Afriką jungiančią imperiją, tad siekdamas savo tikslų 1812 m. vasarą išsirengė žygin į Rusiją.
Komentuoti
Trys karaliai atėjo, dovanas jiems padėjo... "Kadaise dainuodavo linksmi, po sodžių vaikščiojantys bernai, keistai, išverstais kailiniais ir kitomis grožybėmis pasirėdžiusi trijulė simbolizuojanti kadaise gimusio Kristaus pagerbti atėjusius Rytų išminčius - Tris Karalius." Vaikšto, sveikina, kalbina, linki puikiausių metų ir sėkmių sėkmės.
Aš nežinau kaip Jums, bet man, tai, šitie metai buvo labai ilgi, kupini visokių atradimų ir išsipildymų, įvykių, kurių šiokiu tokiu režisieriumi ir kūrėju buvau aš. Didis džiaugsmas, kad esmingiausi dalykai vyko Butėnuose ir aplink juos. Juk vėl puikiai paminėjom Butėnų dieną, pirmą kartą šventėme "Šventosios dieną", už upės, Jononyse vyko Šv. Lauryno atlaidai, buvo ir dar daugybė didesnių bei smulkesnių dalykėlių. Tikrasis gyvenimas, kai svajonė, mintis išsipildo, ir sukurta tikrovė dažnai net pranoksta svajones...
Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. okupavusių, o taip pat nuožmiai ir po antrojo pasaulinio karo šeimininkavusių sovietinių okupantų bei jų talkininkų aukoms atminti. Juk iš mūsų stoties jau 1941 m. judėjo vagonai veždami tremties keliu pačius geriausius valstybės piliečius. Sunkiems darbams, badui, šalčiui, paniekinimui ir kitoms kančioms. Viena iš keliolikos deportuojamų anykštėnų šeimų buvo mokytojų Mačeikų.
Jau artėjančio rudens ir prasidedančios žiemos ilgais vakarais, Lietuvos kaimuose ir miestuose rūpestingos rūpestingi tėveliai, seneliai ar giminaičiai bičiuliai norėdami protingai ir naudingai pabendrauti su vaikais ima sekti ar skaityti pasakas. Žinoma jos būna ir garsiojo Andersono, Grimų, lietuvių ar dar kokios kitos liaudies, o štai svėdasiškė, filologė, susipratusi lietuvė Dalia Dilytė - Staškevičienė pabandė savo anūkėlei Mildutei sekti pasakas apie Lietuvos istoriją.
Šeštadienį Anykščių geležinkelio stotyje vyko įsimintina šventė - mieste lankėsi XXVI-ojo Europos istorinių siaurųjų geležinkelių bičiulių suvažiavimo dalyviai, į senąją stotį iš Panevėžio atidundėjo net du tikrų tikriausi garvežiai, iš senovinio pabūklo saliutavo anykštėnai šauliai, skambėjo sveikinimo kalbos, tvyrojo sakrali istorijos ir entuziazmo pajauta.
Sekmadienį, šiek tiek anksčiau nei įprasta, Svėdasų bažnyčioje švęsti tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai, paminėtas svėdasiškio, ilgamečio Traupio klebono kun. Stepono Galvydžio (1916 - 1999) šimtmetis, buvo svečių kunigų, giedojo Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčios šlovintojų grupė, vyko konferencija, bibliotekoje atidaryta garbiojo kraštiečio jubiliejui skirta paroda. Dalyvavo šventėje ir būrelis butėniečių.
