Raimondas Guobis

Sekmadienį, po Trijų karalių iškilmės bažnyčioje Svėdasų meno galerijoje atverta mano fotografijų paroda "Svajonių Lietuvos ženklai". Dvi dešimtys fotografijų, kuriose užfiksuoti 1918-1940 metų nepriklausomos respublikos metus menantys vaizdai Anykščių krašte, savo ekspozicinį kelią pradėjus miestelyje prie Alaušo per metus turėtų apkeliauti visas rajono bibliotekas.

Į kultūrinę istorinę valandėlę susirinko kelios dešimtys piliečių - vietinių ir išeivių svėdasiškių bei butėniečių, anykštėnų. Šimtmečio dvasioje prisimintos būdingos Anykščių kraštui ir visai Lietuvai tarpukario įdomybės. 

Raimondas Guobis

Metraštininkas negali nerašyti. Jis gali nutilti, gali nieko nerašyti, tačiau vis vien ateis diena kuomet vėl prabils ir papasakos apie tai kas jau buvo. Tai kas buvo yra patirtis, praeitis yra dienos, kurių iš mūsų jau niekas neatims. Ir niekas neįvyksta šiaip sau, viskas tik vardan žmogaus, vardan jo išganymo, juk mūsų Viešpats nesiekia, kad žmogus būtų laimingas, tiesiog veda jį išbandymu keliu tobulybės link...

Šventas miškas ir piliakalnio paslaptis. Metų pradžioje buvo sniego. Buvo ir ledo. Tačiau tikrosios žiemos nepatyrėme. Sausio 1-ąją gaiviame, žaliame šile - Šventame vaikystės miške išsikirtau lazdyno lazdą. Dievai ją tik su krauju atidavė - smarkiai persirėžiau ranką ir gerokai jo nulašinau. Spėjamo piliakalnio Valintos žemupyje ties Gerkonimis surasti nepavyko...

Karalių dovanos. Trijų karalių šventėje skaidriojoje istorijos erdvėje - bibliotekos stiklo spintoje atverta paroda menanti piligrimystę į amžinąjį miestą - Romą bei Asyžių ir kitas Italijos vietas.

Raimondas Guobis

Prieš kelias dienas prie Svėdasų kultūros namų, kuriame glaudžiasi dar ir biblioteka, seniūnija ir paštas, sienos buvo pritvirtinta lentutė, skelbianti, kad antrame aukšte yra įsikūrusi mėnraščio "Svėdasų varpas" redakcija. Ši afiša tik padidino viešąją leidinio sklaidos teritoriją, nes iškabinta aukščiau dėžutės skirtos skaitytojų pasiūlymams bei pageidavimams.

Raimondas Guobis

Iš tiesų žuvys dažniausiai plaukia prieš srovę - pasroviui tik sprukdamos nuo priešų ar gaudydamos savo auką. Praeitų metų vėlų rudenį pradėjęs ir iki vasario sukūręs piešinių ciklą "Žemė žuvų ženkle" paskutnįjį žiemos mėnesį ir dar kovą eksponavau Svėdasų bibliotekos meno galerijoje, o po to nusprendžiau jį nuo pat Šventosios versmių netoli Salako, pasroviui "nuplukdyti" iki pat žiočių - į Jonavą.

Raimondas Guobis

Buvo tuomet 1975-ieji, o gal jau 1976-ieji, buvome, matyt, jau septintoje klasėje. Fotografavimo vieta įprasta - prieš senojo malūno akmeninės, griūvančios sienos, kaip aliuzija į pilis, į Trakus, Medininkus. Juk veik visi mes čia lietuviai, kunigaikščių ainiai buvome. Tie mūrai atrodė egzotiškai ir net galėjo mus įkvėpti, ir įkvėpė gyvenimo žygiams, siekiams, nuotykiams. 

Raimondas Guobis

Jaukią spalio 31 dienos popietę Svėdasų bibliotekoje su visuomene susitiko legendinis fotografas, devyniasdešimtmetis Svėdasų miestelio gyventojas Vladas Žvirblis. Buvo puiki proga - meistro jubiliejus, jo bei kitų krašto fotografų senų fotoaparatų paroda ir tai, kad Irma Randakevičienė nuskenavo visą turtingą archyvą - foto juostutes, didesnius negatyvus bei išlikusias fotografijas.

Raimondas Guobis

Iš Šventosios vandenų skalaujamo Šaltinių kaimo, Svėdasų parapijoje kilęs tautodailininkas Stasys Karanauskas, labiausiai pasižymėjęs kuriant stambių apimčių ąžuolinius paminklus, stogastulpius, stebina ir stiprų istorinės atminties kodą įprasminančiais tapybos darbais. Paveikslai tarsi išsiskiria į tris temas - piliakalnių, čiurlioniškos dvasios fantazijų bei tėviškės - Šventosios upės vaizdų. Pašvenčių istorijas vaizduojantys man įdomiausi.

Raimondas Guobis

Rugsėjo 1-ąją stuktelėjo mažytė, vos vienerių metų sukaktis, kaip pernai tą dieną į Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus internetinio puslapio naujai atvertame skyrelyje buvo patalpinta pirmoji serijos "Stoties viršininko istorijos" žinutė. Taip prasidėjo trumpų, smagių, mąslių pasakojimų ciklas apie siaurąjį geležinkelį bei jam artimą pasaulį. 

Raimondas Guobis

Jei nori pajusti senąją lietuviškojo pamaldumo dvasią, pasijusti panašiai taip, kaip tarpukariu ar tuoj po karo, keliauk į Šimonis tuomet, kai ten švenčiami didieji Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų  - Žolinės atlaidai. Aš esu "svėdasinis", netolimas kaimynas, ir man nesunku ten nukeliauti, tereikia, kad ta diena būtų laisva nuo valdiškojo darbo, tereikia noro prigimtinio. Tai, kas čia vyko šiemet rugpjūčio 15-ąją tiesiog pribloškė, džiaugsmingai  nustebino ir mano gebėjimai pernelyg menki tai ką mačiau, jutau aprašyti ir tą dvasią perteikti. Tačiau pasimelsiu ir pabandysiu padaryti tai.