Raimondas Guobis
"Talvisota 1939-40" yra garsųjį Žiemos karą primenanti, jam atminti skirta klasikinė, 40 laipsnių stiprumo degtinė. Gerokai brangesnė už kitas, bet labai tinka saikingam, simboliškam pavartojimui, mat primena 1939-1940 m. šios mažos tautos konfliktą su sovietais - "Žiemos karą". Pasigėrėtina, kad greitai grasinimais ir klasta Pabaltijo valstybes Estiją, Latviją ir Lietuvą pavergti planuojanti didžioji kaimynė, agresorė Sovietų sąjunga pirmiausia sumanė pavergti Suomiją. Pareikalavo, neva, jiems istoriškai priklausančių teritorijų ir žinoma vietų sovietinėms karinėms bazėms. Suomių tauta nepakluso ir stojo į kovą - kaip nykštuko prieš milžiną. Tačiau, buvo gerai pasiruošę, buvo žiema, todėl per beveik pusę metų užsitęsusias kovas žuvo apie 293 000 - 350 000 Suomijos pusės kovotojų ir visas milijonas sovietų agresorių.
Šeštadienį Adomynėje pagerbti pokario partizanai - lankyti kapai, melstasi bažnyčioje, kryžkelėje, šalia Kupiškio - Utenos plento pašventintas paminklas Algimanto apygardos kovotojams bei vadui Antanui Starkui-Montei. Vyko tradicinis, "Nemuno" draugijos rengiamas bėgimas pokario laisvės kariams pagerbti.
Donatas Vasiliauskas-Inis, jaunas anykštėnas, dailės akademijos dėstytojas, savitos realistinio meno krypties kūrėjas jau kelerius metus aktyviai kuria ir pagrindinė jo paveikslų tema - pokario Lietuva, partizanų kovos. Donato tapybos darbų parodos "Vivos plango, motruos voco" (Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu) atidarymas Svėdasų meno galerijoje labai pagyvino partizanų pagerbimo šventę "Briedžio pėdsakais".
Sekmadienį Svėdasuose prisiminti šio krašto bei visos Aukštaitijos, Lietuvos partizanai, lankyti kapai, pašventintas paminklas žuvusiems, melstasi, kalbėta, dainuota, bibliotekos galerijoje atverta Donato Vasiliausko-Inio tapybos paroda, realistiniai paveikslai partizaninių kovų tema, žygiuota partizanų takais, prisiminti 1948-ųjų metų įvykiai bei tuomet, prieš 70 metų žuvęs Žalgirio būrio vadas Povilas Baronas-Briedis.
Šiemet reikėtų rašyti, kad aštuntukas. Mat pačioje 1977 metų aštuntokų susitikimo pradžioje, pasimatymo ant Žaliosios tilto valandą buvo atvykęs ir aštuntasis istorinės dienos dalyvis - Vilučio Dangeras. Tačiau, suradęs tik tris laiku atvykusias pareigingiausias klasiokes, jas nustebinęs savo puošnumu ir šventišku nusiteikimu, labai greitai atsiprašė ir išvyko namo į Butėnus tvarkyti savo gyvulių ūkio reikalų. Ne taip paprasta ne tik dirbti kiaulininkystės komplekse Sausalaukėje, bet ir suspėti sužiūrėti bene dešimties melžiamų karvių bandą. 
Lietuvos valstybės šimtmetis pažymėtas Žaliojoje, ypatingame Anykščių rajono rytinio pakraščio kaime, kuriame iki šių laikų išliko tolimais 1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Laisvės paminklo statytoją, Sibiro kankinį Juozą Rimkų (1867 - 1948), giminės, šio krašto bei tėvynės istoriją prisiminė į giminės lizdą susirinkę Rimkai ir jų bičiuliai.
Po iš Galvydžių kaimo kilusios kultūros darbininkės, fotografės Onos Pajedaitės (1925 - 2016) mirties nemaža dalis jos palikimo - knygų, fotografijų ir kitko atiteko jos gimtojo krašto Svėdasų bibliotekai. Gilinantis į palikto lobyno įdomybes, bevartant knygas, žiūrinėjant nuotraukas galima aptikti nemažai įdomybių susijusių su Butėnų kaimu.
