Raimondas Guobis
Ežerynai žiemą miega. Jų tylą sudrumsčia tik stiklo akimis žėrinčiu ledu prabėgantys žvėreliai, praskriejantys dangaus paukščiai, jaukios būties gamtoje ištroškę žvejai smeigiantys grąžtus į melsvumu spindintį tvirtumą. Tokiu, tad, metu, veik paskutinį žiemos savaitgalį, Ežerų žvejybos muziejuje Mindūnuose netoli Molėtų vyksta metinė šventė. Tikriausi atlaidai poledinės žvejybos mėgėjams, žuvų, gamtos, tautinių tradicijų, kulinarinio paveldo, linksmybių mėgėjams.
Mindūnuose
Skubinomės vingiuotu, kalnuotai slėniuotu keliu iš Anykščių dar su patamsėliais. Mano bičiuliai bendrakeleiviai stengėsi nevėluoti, laiku įsiregistruoti dalyviais į poledinės žūklės varžybas. Muziejaus administracijoje žvejus surašė, dalyvio mokestį priėmė dvi aukštaitiškai linksmos moteriškės. Viena į kitą pasižvalgydamos, žodelio nei viena kitai nei nuotykių trokštantiems žvejams negailėdamos.
Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim. Tokiu šūkiu apsišarvavę kelis kartus per metus žengiame kartu su jaunimu į tautinius, patriotinius, pagarbios atminties žygius. Minint Lietuvos nepriklausomybės šventę, vasario 16–ąją Anykščių gimnazistai, jaunuomenė ir smagiai pasivaikščioti mėgstantys vyresnieji buvo pakviesti į žygį iki aukščiausių Anykščių krašto viršukalnių – Storių kalnų. Aukštųjų kalvų, kurios turtingos senomis legendomis ir pokario atmintimi, kuomet Stulpakalnio bokšte, tarsi skelbdama, kad Lietuva visada bus gyva, suplevėsuodavo trispalvė. 
Lapkričio 1–ąją sukako šimtas metų, kaip savo veiklą pradėjo Lietuvos skautų sąjunga. Jos vaisingą veiklą pertraukė sovietinė okupacija, okupantai jaunimą būrė į labai panašias pionierių organizacijas, tik ten šūkiai skambėjo ne pasiryžimais darbuotis Dievui, tėvynei bei artimui savo, tačiau nusikalstama ir draudžiama pripažintai komunistų partijai. Lietuvos skautai gyvavo išeivijoje, o tėvynei vėl tapus nepriklausomai vėl atnaujino veiklą Lietuvoje. Kartais suaktyvėdami, o kartais vos vos gyvuodami iki šiolei veikia ir Anykščių krašto skautai.
Šiuos metus Lietuvos respublikos Seimas paskelbė kan. Juozo Tumo–Vaižganto metais, taip suteikdamas progą visiems šalies gyventojams dar kartą prisiminti šio nuostabaus lietuvio, Svėdasų krašto sūnaus gyvenimo kelią, jo veiklą kovoje dėl lietuviškos kultūros ir šalies nepriklausomybės. Prisiminti ir naujų, negirdėtų dalykų sužinoti bei Vaižganto raštus atsiversti, smagiai juos paskaityti. Ta proga Trijų Karalių sekmadienį Svėdasuose paskelbtas Vaižganto kūrybos skaitymo vajus.
Trijų Karalių šventėje, Svėdasų Šv. Arkangelo bažnyčioje pasibaigus iškilmingoms pamaldoms miestelio bibliotekos meno galerijoje atverta šios galerijos dailininko Raimondo Guobio meninių žemėlapių paroda "Nuspalvintas pasaulis. Anykščių kraštas meniniuose žemėlapiuose". Eksponuojama penkiolika didelio formato paveikslų pieštų juodu geliniu bei spalvotais akvareliniais pieštukais, juose išradingai pavaizduotos veik visos Anykščių rajono parapijos ir aplink Butėnus šalia Šventosios esantis Dausuvos pasaulis.
Pernai, sausio 7-ąją – Šv. Raimondo dieną Svėdasų meno galerijoje atverta mano fotografijų paroda „Svajonių respublikos ženklai“ visus metus keliavo po Anykščių rajono bibliotekas taip primindamos tarpukario 1918 – 1940 m. nepriklausomą respubliką, apie kurią dabar dažnai kalbama, kaip apie svajonių tėvynę.
Svėdasų jaunieji šauliai jubiliejinius Lietuvos šimtmečio metus užbaigė prasmingu žygiu "Briedžio pėdsakais", kuriuo prisiminė ir pagerbė pirmąjį šio krašto partizanų junginių kūrėją, "Žalgirio" būrio vadą Povilą Baroną-Briedį ir paminėjo Lietuvos kariuomenės šimtmetį.
