Raimondas Guobis

Kovo 11-osios išvakarėse Svėdasų kultūros namų salėje demonstruotas filmas "Vaižganto kodeksas". Gausiai susirinkę svėdasiškiai ir tolimesni kantriai žiūrėjo dideliame ekrane rodytą daugiau negu valandos trukmės vaidybinės dokumentikos filmą apie žymiausią svėdasiškį, kan. Juozą Tumą-Vaižgantą, o po to bendravo su viešėjusiais kino kūrėjais.

Raimondas Guobis

Antradienį Svėdasuose švęsti Šv. Juozapo atlaidai, tradiciškai vyko ir gavėnios rekolekcijos kuriose dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų ir net šeši kunigai. Išpažintys, pamąstymai, puikus pamokslas, pakili nuotaika ir galimybė linksmintis, nes nuo seno tai yra vienintelė diena Gavėnioje, kuomet galima švęsti ir net vestuves kelti.

Raimondas Guobis

Tarptautinė knygų mugė "Po dvidešimt metų" parodų rūmuose "Litexpo" Vilniuje. Pavadinimas toks pat kaip Aleksandro Diumos romano, "Trijų muškietininkų" tęsinio apie narsų vikontą De Braželoną. Bet ar ne geriau būtų buvę pavadinti "Pragiedruliais" ar panašiai ir susieti su didžiu tautos rašytoju Juozu Tumu-Vaižgantu. Juk šiemet Vaižganto metai, tad, sugrįžęs po daugelio metų į tikriausią dvasinę puotą, narsiai tarsi vikontas ieškojau vaižgantiškų, svėdasietiškų, butėnietiškų ženklų knygų ir žmonių jūroje.

Anykštėnai ir jų arsenalas

Dvasiai atgaivinti lemta buvo pirmoji didžiosios knygų šventės diena. Su patamsėliais baltu, smagiu autobusėliu išriedėjome iš Anykščių, po geros valandos jau buvome prie didžiųjų "Litexpo" parodų rūmų vartų "juodojo išėjimo". Ten patogiai išsikrovėme savo amuniciją - reklaminius stendus, knygas, suvenyrus ir jaukiame, nedideliame kioskelyje išdėliojome ką turėjome geriausio - daugiau negu šešias dešimtis, visą "kapą" įvairiausių leidinių.

Raimondas Guobis

Ežerynai žiemą miega. Jų tylą sudrumsčia tik stiklo akimis žėrinčiu ledu prabėgantys žvėreliai, praskriejantys dangaus paukščiai, jaukios būties gamtoje ištroškę žvejai smeigiantys grąžtus į melsvumu spindintį tvirtumą. Tokiu, tad, metu, veik paskutinį žiemos savaitgalį, Ežerų žvejybos muziejuje Mindūnuose netoli Molėtų vyksta metinė šventė. Tikriausi atlaidai poledinės žvejybos mėgėjams, žuvų, gamtos, tautinių tradicijų, kulinarinio paveldo, linksmybių mėgėjams.

Mindūnuose

Skubinomės vingiuotu, kalnuotai slėniuotu keliu iš Anykščių dar su patamsėliais. Mano bičiuliai bendrakeleiviai stengėsi nevėluoti, laiku įsiregistruoti dalyviais į poledinės žūklės varžybas. Muziejaus administracijoje žvejus surašė, dalyvio mokestį priėmė dvi aukštaitiškai linksmos moteriškės. Viena į kitą pasižvalgydamos, žodelio nei viena kitai nei nuotykių trokštantiems žvejams negailėdamos.

Raimondas Guobis

Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim. Tokiu šūkiu apsišarvavę kelis kartus per metus žengiame kartu su jaunimu į tautinius, patriotinius, pagarbios atminties žygius. Minint Lietuvos nepriklausomybės šventę, vasario 16–ąją Anykščių gimnazistai, jaunuomenė ir smagiai pasivaikščioti mėgstantys vyresnieji buvo pakviesti į žygį iki aukščiausių Anykščių krašto viršukalnių – Storių kalnų. Aukštųjų kalvų, kurios turtingos senomis legendomis ir pokario atmintimi, kuomet Stulpakalnio bokšte, tarsi skelbdama, kad Lietuva visada bus gyva, suplevėsuodavo trispalvė. 

Raimondas Guobis

Praeitų metų pabaigoje, kaip ir dera gamtoje, šilų apsuptame Šventosios slėnyje augusiam ir meile medžiams ir kitiems gamtos stebuklams sergančiam žmogui, perskaičiau dvi vokiečių miškininko Peter Wohleben knygas. Vieną apie miškus, antrąją apie gyvūnus ir dar labiau pamilau mus supantį pasaulio stebuklą.

Raimondas Guobis

Lapkričio 1–ąją sukako šimtas metų, kaip savo veiklą pradėjo Lietuvos skautų sąjunga. Jos vaisingą veiklą pertraukė sovietinė okupacija, okupantai jaunimą būrė į labai panašias pionierių organizacijas, tik ten šūkiai skambėjo ne pasiryžimais darbuotis Dievui, tėvynei bei artimui savo, tačiau nusikalstama ir draudžiama pripažintai komunistų partijai. Lietuvos skautai gyvavo išeivijoje, o tėvynei vėl tapus nepriklausomai vėl atnaujino veiklą Lietuvoje. Kartais suaktyvėdami, o kartais vos vos gyvuodami iki šiolei veikia ir Anykščių krašto skautai.

Raimondas Guobis

Šiuos metus Lietuvos respublikos Seimas paskelbė kan. Juozo Tumo–Vaižganto metais, taip suteikdamas progą visiems šalies gyventojams dar kartą prisiminti šio nuostabaus lietuvio, Svėdasų krašto sūnaus gyvenimo kelią, jo veiklą kovoje dėl lietuviškos kultūros ir šalies nepriklausomybės. Prisiminti ir naujų, negirdėtų dalykų sužinoti bei Vaižganto raštus atsiversti, smagiai juos paskaityti. Ta proga Trijų Karalių sekmadienį Svėdasuose paskelbtas Vaižganto kūrybos skaitymo vajus.

Raimondas Guobis

Trijų Karalių šventėje, Svėdasų Šv. Arkangelo bažnyčioje pasibaigus iškilmingoms pamaldoms miestelio bibliotekos meno galerijoje atverta šios galerijos dailininko Raimondo Guobio meninių žemėlapių paroda "Nuspalvintas pasaulis. Anykščių kraštas meniniuose žemėlapiuose". Eksponuojama penkiolika didelio formato paveikslų pieštų juodu geliniu bei spalvotais akvareliniais pieštukais, juose išradingai pavaizduotos veik visos Anykščių rajono parapijos ir aplink Butėnus šalia Šventosios esantis Dausuvos pasaulis.