Raimondas Guobis

Vasario 10 d. pavakarę Vilniuje, Mokytojų namų mažojoje salėje atverta mano fotografuotų senųjų svėdasiškių portretų paroda, veiksianti iki kovo 12-osios, paženklinta net dviem pavadinimais "Žmogau, tavo veidas Danguj atsispindi" bei "Pragiedrulių žemės veidai". Svarbiausias parodos veidas - šimtametės butėnietės Bronės Valuntienės atvaizdas besipuikuojantis ir ant į parodą kviečiančių afišų.

Raimondas Guobis 

Šen bei ten, apie vieną ar kitą prakutusį, "prasimušusį" butėnietį išgirstam, būna rašo spauda ar net rodo televizija. Ne taip seniai, gruodžio vidurye TV3 laidoje "Vantos lapas" visu grožiu ir išmintimi pasirodė, netoli Kauno, Stanaičiuose gyvenantis ir besidarbuojantis Lietuvos vanojimo vantomis čempionas, garsus ir paklausus pirtininkas Arvydas Medinis.

Raimondas Guobis

Įžengėme į Naujuosius Metus, į 2017-uosius, kurie paskelbti Piliakalnių metais. Smagu, kad jų išvakarėse svėdasiškiai Svėdasų bibliotekos meno galerijoje galėjo beveik du mėnesius gėrėtis kraštiečio, iš Šaltinių kaimo kilusio tautodailininko Stanislovo Karanausko tapybos darbų paroda, kurioje buvo keletas puikių paveikslų su Aukštaitijos piliakalnių ir pilių vaizdais. Beveik devynių dešimčių gyvenimo metų patirtimi turtingas meisteris S. Karanauskas, labiausiai žinomas kaip monumentalių ąžuolinių paminklų kūrėjas, tačiau yra žavingi ir tautinės kultūros kodą perteikiantys piešiniai.

Raimondas Guobis

Nūnai jau daug metų Lietuvos respublikos seime ir visuomenėje skamba piliečių nuogastaujančių dėl žemės pardavimo užsieniečiams balsai. O ką apie tai manė tarpukario Lietuvos žmonės, tautos ideologai? Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrėjas, tautiškai nusiteikęs ir puikiai plunksną valdantis Vladas Putvinskis paliko didelį pluoštą straipsnių, kurie, manau, būtų įdomūs bei aktualūs ir šiandien. Pradėdamas „Įdomiosios istorijos“ rubriką pateikiu šio autoriaus minčių apie tautą ir žemę.

Raimondas Guobis

Šiemet minime 200–ųjų Prancūzijos Napoleono ir jo kariaunos žygio į Rusiją jubiliejų. Jis pažymėtas istorinių žygių ir mūšių inscenizacijomis Kaune, Deltuvoje ir kitose vietovėse, bet ar užsiliko kokių didžiojo žygio pėdsakų Anykščių krašte?

Istorikai ir mąstytojai visais amžiais žavėjosi Napoleono Bonaparto genijumi, kažkas net pasakęs, kad Dievas sukūręs Napoleoną galėjo eiti pailsėti, nes kūrinys buvęs ypač tobulas. Napoleonas puikiai vykdė įvairias reformas, puikiai kariavo, planavo sukurti dar neregėtą – Europą, Aziją ir gal net Afriką jungiančią imperiją, tad siekdamas savo tikslų 1812 m. vasarą išsirengė žygin į Rusiją.

Raimondas Guobis

Trys karaliai atėjo, dovanas jiems padėjo... "Kadaise dainuodavo linksmi, po sodžių vaikščiojantys bernai, keistai, išverstais kailiniais ir kitomis grožybėmis pasirėdžiusi trijulė simbolizuojanti kadaise gimusio Kristaus pagerbti atėjusius Rytų išminčius - Tris Karalius." Vaikšto, sveikina, kalbina, linki puikiausių metų ir sėkmių sėkmės.

Senoji pakraštinio Svėdasų seniūnijoje, bei Butėnų seniūnaitijoje Vilkabrukių kaimo gyventoja Janė Prievelienė, kuomet jos pasveikinti atvyko Kalėdų Senelis su palyda prabilo, kad niekad jų kaime diedelis ir nesilankė, nebuvo "mados", o štai Trys Karaliai tai ir jai mažai būnant ir dar visai neseniai, prieš kokius tris dešimtmečius vaikščiodavo. Gal kitais metais ir Butėnuose bei apylinkėse vėl pasirodys vis dar laukiami ir nepamiršti Trys Karaliai?

Raimondas Guobis

Aš nežinau kaip Jums, bet man, tai, šitie metai buvo labai ilgi, kupini visokių atradimų ir išsipildymų, įvykių, kurių šiokiu tokiu režisieriumi ir kūrėju buvau aš. Didis džiaugsmas, kad esmingiausi dalykai vyko Butėnuose ir aplink juos. Juk vėl puikiai paminėjom Butėnų dieną, pirmą kartą šventėme "Šventosios dieną", už upės, Jononyse vyko Šv. Lauryno atlaidai, buvo ir dar daugybė didesnių bei smulkesnių dalykėlių. Tikrasis gyvenimas, kai svajonė, mintis išsipildo, ir sukurta tikrovė dažnai net pranoksta svajones...

Raimondas Guobis

Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. okupavusių, o taip pat nuožmiai ir po antrojo pasaulinio karo šeimininkavusių sovietinių okupantų bei jų talkininkų aukoms atminti. Juk iš mūsų stoties jau 1941 m. judėjo vagonai veždami tremties keliu pačius geriausius valstybės piliečius. Sunkiems darbams, badui, šalčiui, paniekinimui ir kitoms kančioms. Viena iš keliolikos deportuojamų anykštėnų šeimų buvo mokytojų Mačeikų.

Raimondas Guobis

Jau artėjančio rudens ir prasidedančios žiemos ilgais vakarais, Lietuvos kaimuose ir miestuose rūpestingos rūpestingi tėveliai, seneliai ar giminaičiai bičiuliai norėdami protingai ir naudingai pabendrauti su vaikais ima sekti ar skaityti pasakas. Žinoma jos būna ir garsiojo Andersono, Grimų, lietuvių ar dar kokios kitos liaudies, o štai svėdasiškė, filologė, susipratusi lietuvė Dalia Dilytė - Staškevičienė pabandė savo anūkėlei Mildutei sekti pasakas apie Lietuvos istoriją.