Raimondas Guobis

Žinia beveik iš labiausiai į vakarus nutolusio Anykščių rajono bei Utenos apskrities miestelio - Viešintų: savaitgalį čia švęstos pirmojo vardo paminėjimo istoriniuose raštuose, miestelio sukūrimo jubiliejų  bei bažnyčios 115 metų sukaktys, atidengtas paminklas, kelios skulptūros, vyko istorinė konferencija. Istorinįu pažinimu paženklintą šeštadienį vainikavo su didžia viltimi sekmadienį švęsti tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai.

Istorinis šeštadienisŠiemet Viešintų kraštas paženklintas ypatingų jubiliejų gausa, tad visi jie sukelti į didžiausią krašto šventę - Šv. arkangelo Mykolo atlaidus. Istorijos pažinimui skirtas šeštadienis. Tądien miestelio centre atidengtas paminklinis akmuo su Gedimino stulpų žymeniu ir Viešintoms svarbiomis datomis: pirmojo vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose - dar karaliaus Mindaugo laikais - 1261 metais, miestelio įkūrimo 1591 - iais. Parke atidengtos vietinio medžio skulptūros meistro Prano Petronio sukurta ąžuolinė skulptūra "Metraštininkas", taip pat kompozicija "Eglė žalčių karalienė" - skulptūra bei ant ąžuolinių, karalienės vaikus vaizduojančių, stulpų įtaisyti suoleliai. Buvo muzikos ir dainų.Tuoj po pietų jaukiame miestelio parke vyko ir istorinė konferencija "Viešintos istorijos bėgyje". Seniausią krašto istoriją, valdovo Mindaugo sutartyse dar XIII amžiaus viduryje minimas Viešintų ežeras bei Viešintos upelaitė, apžvelgė Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, istorikas dr. Tomas Baranauskas, apie Viešintų tapatybės problemą kalbėjo socialinių mokslų ekspertas dr. Saulius Nefas, krašto giminių, senųjų kaimų istorijas atskleidė Gediminas Grina iš Vilniaus. O apie žymius viešintiškius, duomenis apie juos internetiniame žinyne "Anykštėnų biografijose" kalbėjo Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio - Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius. Apie šventovę, viltį ir žemiškąją piligrimystęTitulinių Šv. arkangelo Mykolo atlaidų sekmadienis išaušo giedras, dangaus melsvume gargendamos suko ratus gervės, rausvai nugeltusius šventoriaus klevus kedeno vėjas, paslaptingu tikėjimo pilies taurumu švytėjo ir aukštu, naujosios gotikos karūnomis pasipuošusia smailės karūna dangų remiantis bažnyčios bokštas. Prieš vidurdienį po vieną, pulkeliais plūstelėjo į bažnyčią parapijiečiai, į šventę atvykę kraštiečiai, svečiai.

Man teko garbė, dėkingas už tai bičiuliškiems viešintiškiams, po šventovės skliautais kalbėti apie bažnyčią Viešintose. Apie dvasinį centrą netolimame Jurgiškyje, kuris Dievo ir žmonių valia persikėlė į Viešintas. Apie pirmąją Viešintų bažnyčią pastatytą bene XVII amžiuje, kuri stūksojo visai ant ežero kranto, po šimtmečio didesnė bažnyčia pastatyta jau šioje vietoje. apžvelgiau dabartinės, naujosios gotikos stiliaus šventovės pastatytos 1902 - 1906 m. vadovaujant kun. Jurgiui Rupkai įdomybes. Gėrėjausi, mat parapijiečiai, kurių tuomet buvę apie 3500, sugebėjo titanišką darbą atlikti vos per ketverius metus. Juk anykštėnai statydami savo bažnyčią sugaišo net dešimtį metų. Beje abu naujosios gotikos stiliaus šedevrus - Anykščių ir Viešintų bažnyčias, suprojektavo tuometis Kauno gubernijos inžinierius Nikolajus Andrejevas.
 

Prisiminiau Pirmojo pasaulinio karo metais iškilusią grėsmę, parengtą sprogdinti bokštą ir tai kaip šventovę išgelbėjo vokiečių karininko meilė muzikai - pagailėjęs puikiųjų Karaliaučiuje gamintų vargonų. Gėrėjausi net 55 metrų aukščio bokšto vakarietiška elegancija, skliautuotomis trinavės bazilikos tipo šventovės erdvėmis, juk iki skliautų net 15 metrų, pastato ilgis 35, o plotis ties koplyčiomis 20 metrų. Mūrijant, sparčiai darbavosi bene dešimties meistrų vadovaujamų Andziuolio brigada iš Liepojos, sunaudota daugiau negu milijonas plytų, kurios pagamintos molinguose Burbeklių kaimo laukuose. Daugiau nei pusės milijono puikiausių rusvai raudonos spalvos plytų perteklius sėkmingai parduotas taip papildant nuolat ištuštėjančią statybos kasą. elegantiškais Juozapo Zavadskio dirbtuvėse Šiauliuose pagamintais altoriais, iš senosios bažnyčios išlikusiomis ir naujomis meno vertybėmis. Tyri Šv. Kazimiero, Šv. Teklės ir kitų skulptūromis įamžintųjų šventųjų veidai. Koks paveikslų vaizduojančių Šv. Roką, Šv. Antaną, Šv. Juozapą, Mergelę Mariją - kalinių globėją, Šv. arkangelą Mykolą taurumas, o slibiną paminęs riteris Šv. Jurgis primena nuostabų šventovės statytoją kun. Jurgį Rupką. Kalbėjau apie šio žmogaus meilę senam pamaldumui, tradicijoms, papročiams, medžiams, paprastus ir prasmingus eiliavimus. Apie dorybių šventumą, jaunimui taip svarbią dorą, linksmai žaliuojantį kaštanėlį, kuris paklaustas kas jį sodino, atsakęs jog senas kunigas Jurgis.Prisiminiau ir kitus šios šventovės dvasininkus: fontaną, didžiulius gėlynus, pulkus balandžių ir kitus kun. Juozapo Korsako stebuklus, apie klebonus Stasį Baltrymą, Anicetą Meškauską, Petrą Liepą, Fabijoną Kemėšį, Mykolą Tarvydį, Juozą Mozūrą, Povilą Paškevičių, Vladą Rabašauską, Vincentą Inkratą, Bronių Žilinską, Antaną Zuloną, Virginijų Taučkėlą ir dabartinį kleboną Mindaugą Šakinį. Pažymėjau krikščionių bendravimo svarbą, pasakojau apie vietinę piligrimystę, senuosius žmones, kurių gyvenimo kasdienybę skaidrindavo gausybė atlaidų, prisiminiau savo prosenelį Juozapą Binkį iš Gurskų kaimo prie Troškūnų, kuris kasmet ankstyvą pavasarį atkeliaudavo į savojo dangiškojo globėjo atlaidus Viešintose. Miestelyje gyvenusį elgetą Lugaborską, jo kelionę pėsčiomis į amžinąjį miestą Romą. Priliginau bažnyčią, jos bokštą,  klajojantį ūkanose keleivį pradžiuginančiu švyturiu, laivu plaukiančiam audringa jūra ir niekuomet nenukrypstančiu nuo didžiųjų prigimtinių vertybių ir šventojo tikėjimo kurso. Kviečiau branginti laisvę: "Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą". Gal. 5 - 1.

Grožis ir prasmingas atlaidų džiugesys
 

Šv. Mišių už parapijiečius, geradarius aukai vadovavo iš Vilniaus atvykęs bernardinų vienuolis, brolis Julius Sasnauskas OFM ir vietinis klebonas Mindaugas Šakinis. Svečias pamoksle kalbėjo apie grožį, apie gebėjimą gėrėtis ir kurti, apie supratimą ir meilę. Apie dalykus, kurie sukurti tam, kad keltų džiugesį, būtų gražu. Apie širdies gerumo proveržius, net tų, iš kurių sulaukti nuoširdaus elgesio tarsi ir nebesitikėta. Pasigėrėjo senų fotografijų paroda. Paragino tokių senosios istorijos reliktų neišmėtyti, bet saugoti ar perduoti į Anykščių muziejų. Kalbėjo visai neįtardamas, kad Viešintose yra puikiausias krašto istorijos muziejus įkurtas nuostabaus kraštotyrininko Povilo Jurkšto. Puikiai giedojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras "Adoremus" vadovaujamas Jolantos Antanaitienės, sveikinimo žodžius tarė jo dalyvis Gintaras Kerbedis. Gimtadienio ir vardadienio proga pasveikintas svarbiausias Viešintų Mykolas - bendruomenės pirmininkas Vitas Mykolas Zaikauskas, nuskambėjo "Ilgiausių metų". Didžiulių susidomėjimą sukėlė senų istorinių fotografijų paroda - žmonės ieškojo ir savęs ir pažįstamų. Aikštelėje šalia bažnyčios vyko šventinė prekybininkų mugė, koncertavo moterų vokalinis ansamblis "Baladė" vadovaujamas Rimos Žudienės. Sveikino galingais motociklais iš Panevėžio kolona atriedėję klubo " Laukiniai šernai" baikeriai. Nominuotas jau septintasis Viešintų garbės pilietis - čia gimęs ir dabar gyvenantis, intensyviai kuriantis skulptorius drožėjas Pranas Petronis. Įteikta nemažai padėkų, dovanų, už pagalbą surengiant šventę dėkojo seniūnas Ramūnas Blazarėnas, bendruomenės vadovybė. Visi bičiuliškai pasistiprino tikriausiais kulinarinio paveldo gardėsiais - kaimiškomis dešrelėmis pagardintomis troškintais raugintais kopūstais. Puikus pakermošys, nuotaika nuostabiausia, bendrystė nuoširdžiausia, tad  apsiėjome ir be šiame krašte taip populiaraus ir vietinių meistrų vis dar verdamo miežinio alučio.P. s. Viešintų kraštas ypatingas savo gražuoliais ežerais Viešinta ir Suosa, kalvotomis apylinkėmis, Šimonių giria ir mielais, vaišingo kupiškėniško būdo žmonėmis. Čia mėgsta "paprošimą", ką pamilsta, tai gerbia ir bičiuliu vadina amžinai. Ir aš viešintiškių pagarbos pelnęs, bičiulystę su jais labai branginu. Viešintose ne tik puikiausia naujosios gotikos stiliaus bažnyčia bet ir unikalūs senamiesčio likučiai, pasigėrėtinos, tvarkingos, gausybe želdinių turtingos ir naujosios gatvės. Legenda tapęs Vytauto ir Galinos Germanavičių klojimo teatras, unikalus etnografinis Povilo Jurkšto surinktų vertybių muziejus. Į padangių aukštybes smingantys, net 200 metrų aukščio, televizijos retransliacijos bokštai. Tai iš jų tokiu stipriu signalu sklinda po mūsų apylinkes "Marijos radijo" programos. Senuosius papročius puoselėjanti sentikių bendruomenė, jų maldos namai Paežeriuose. Netoliese net dveji - Pelyšių ir Antalinos dvaro rūmai, kun. Antano Starzdo - liaudies dainiaus, poeto Strazdelio žingsnius menanti Papilių koplyčia. Žolynėlės atlaidų magiškoji tradicija, mažų upelių tekančių Rygos įlankos link šnaresys ir tyliai stūksantis Kaukazo piliakalnis. Tai pasakų žemė.

Autoriaus nuotraukose:
 
DSCF6017

Viešintų istorijos ekspertai Vytautas Janonis (kairėje) ir Algimantas Bekenis vieningai teigia, kad konferencija pasisekė.

DSCF5947

Aplink bažnyčią nušnarėjo spalvinga procesija 

DSCF5984

Gausybės sveikinimų susilaukė Viešintų bendruomenės pirmininkas Vitas Mykolas Zaikauskas

DSCF5990

Šventėje giedojo choro "Adoremus" iš Panevėžio giesmininkai 

DSCF6016

Pasistiprinti "ūkiškais valgiais" kvietė nuoširdžios šeimininkės. Iš karės: Natalija Petrakova, Renata Bukauskaitė ir Ligita Bukauskienė. 

DSCF5982

Viešintų klebonas Mindaugas Šakinis (kairėje) dėkojo garbiam svečiui, broliui Juliui Sasnauskui OFM.
DSCF6025
Suvenyrinis ąsotėlis paženklintas Viešintų šventovės atvaizdu
DSCF5941
Viešintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia 
Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 153 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top