Raimondas Guobis
Atverdamas konferenciją didžiojoje Debeikių kultūros rūmų salėje pastebėjau, kad šią dieną savo mintimis vienija du labai skirtingi žmonės - palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis ir paprasta Kurtinių kaimo moteris Emilija Baliukaitė - Guobio Emiliutė. Sodietė yra pasakiusi, kad visko pakaktų jei nestigtų gerumo, o Ganytojas, kuris daug prisidėjo, kad 1926 m.būtų įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija, o taip pat ir Panevėžio vyskupija, savo herbo klostėje įrašė "Blogį nugalėk gerumu". Blogį, kuris rodosi niekad nesibaigs ir būdamas šalia tik paryškins gerumo šviesą, jei tik ją atpažinti gebėsime.
Uoliosios misionierės iš Kalvelių kaimo gyvenimo ir veiklos įdomybes turėjęs apžvelgti dr. Aleksandras Guobys prispaustas staiga užklupusių bėdų neatvyko, todėl šiokią tokią jo pranešimo santrauką paskaičiau aš. Apie tikinčios šeimos bei vieningos bendruomenės dvasioje subrendusį pašaukimą, kuris nuvedė į vienuolyną, apie gyvenimą Prancūzijoje ir metus praleistus misijose Amazonijos džiunglėse, tolimojoje Pietų Amerikoje. Jos pamaldumą, lietuvišką darbštumą bei pasiaukojimą pagelbėjant vietiniams gyventojams bei paslaptingą mirtį.
Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Vida Pukienė prisilietė prie iki šiol skaudokos, didingos, o kartu mįslingos bei tragiškos prelato Konstantino Olšausko istorijos. Juk šio ryškaus tautos atgimimo, kovų už lietuvišką mokyklą, valstybės kūrimo herojaus, kandidato į vyskupus gyvenimas veik į nieką pavirto dėl bičiulystės su moterimi, su kuria susipažino XIX amžiaus pabaigoje klebonaudamas Debeikiuose. Šią suradus nužudytą ant Vytauto kalno Birštone buvo apkaltintas K. Olšauskas, nuteistas, o iš kalėjimo sugrįžęs nužudytas nežinomo piktadario. Pasak tyrinėtojos, šis aukšto rango dvasininkas matyt tapo politinių oponentų ar net priešiškų mums lenkų slaptųjų tarnybų auka.
Dvasininkų likimus nagrinėjančią temą užbaigiau pranešimu apie ūkiškąjį Debeikių kleboną bei Anykščių dekaną, kun. Kazimierą Mikelinską. Iš Pasvalio kaimo ūkininko šeimos, per mokslus, pirmuosius kunigystės metus "atvedžiau" jį į Debeikius, kur parapiją administravo net 26 metus, daug nuveikė baigdamas įrengti bažnyčią, įsigyjant vargonus ir kitus svarbius dalykus. Kalbėjau apie jo būdą, ūkišką patyrimą ir tai, kaip jis debeikiečius išmokė sumaniau ūkininkauti, siekti didesnės ekonominės naudos, sėti geresnių veislių salyklinius miežius ir virti "kietą" pasvalietišką alų. Apie jo "golgotas" okupantų iš rytų kalėjimuose - dar 1919 m., o po to 1940 m. ir jau pokariu. Apie jo tvarkingai ir tiksliai surašytą Debeikių parapijos istoriją, ir tai kiek šis žmogus geras, o kiek rūstus buvo...
Tikriausias debeikietis, nūnai Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis prabilo apie kultūrinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, apie Česlavo Milošo dvasią debeikiečiuose - apie Jelenskių giminę, jos valstybės gyvenime ir kovose už laisvę pasižymėjusius vyrus, Aknystų dvaro šeimininkę, garbiąją labdarę, gryna širdies šiluma, gerumu dangiškuoju mylėjusią žmones, Emiliją Jelenskaitę - Venclovavičienę. Apie tai kaip ji savo dvare steigė mokyklą, kaip apylinkės gyventojus gydydavo, kaip parapiją rėmė, trobesį miestelio salei - "tautos namams" dovanojo. Kaip sovietams kraštą užvaldant išvyko į iš gimtųjų kraštų į Vilnių, po to į Varšuvą ir ten gyvenimą užbaigė.
Tikriausią debeikietišką dvasią iš pačios Varšuvos mums atvežė garsiosios Aknystų dvarininkų giminės palikuonė Anna Jelenska. Lietuviškai su švelniai maloniu akcentu, stropiai parinktais žodžiais dėstydama mintis, ji kalbėjo apie močiutės ir tėvelių pasakojimus, nuolatinį jų ilgesį, mintis apie Lietuvą, apie Debeikius, debeikiečius, Papšių kapinių koplyčią - giminės mauzoliejų, ir jos atgimimą, išgelbėjimą nuo sunykimo, atšventinimą tolimųjų 1999 m. Šv. Antano dieną. Apie savo lietuviškąjį apsisprendimą ir baltistikos studijas Vilniaus universitete, apie tai, kaip dabar gyvendama Lenkijoje mintimis dažnai dažnai į tolimąją tėvoniją nuskrieja ir jaučiasi šiek tiek lietuvė. Pastebėjo, kad tarp mūsų - kaimyninių valstybių šiuo metu yra nemažai nesusipratimų, kurie palengva pranyks ir vėl gyvensime brolybėje. Pažymėtina, kad Baltijos pajūryje netoli Gdansko atostogavusi mergina kartu su bičiuliu Lukošu į Debeikius atskriejo greitu ir elegantišku motociklu "Yamaha".
Susirinkusieji, jų salėje buvo pusšimtis, atidžiai klausėsi, domėjosi, pateikė keletą klausimų... Beje, buvo tokių gražių pasakymų, pastebėjimų, kad jautresniems net tyro tikrumo, tiesos, pasigėrėjimo ir džiaugsmo ašarą išspaudė. Tuoj po konferencijos sulaukiau ten dalyvavusios debeikietiškos kilties vilnietės, paminklosaugininkės Indrės Kačinskaitės laiško, kuriame pasidžiaugė pasisekusia konferencija, o pabaigoje lietuviškai prabilusią jaunąją Jelenską pavadino tikriausiu stebuklu. Vietinės mokyklos mokytoja Danguolė Skvarnavičienė jautėsi pakylėta - tarptautinės konferencijos Debeikiuose dar nebuvo buvę, smagu, pavyko, džiugu, kad ir ateityje dar visko bus. Padėkota rėmėjams - Dariui Gudeliui, Vladislovui Tamošiūnui, Lendronei Krogienei, Ričardui Skvarnavičiui. Atskirai, už dėmesį, pagalbą ir puikią svečių iš Lenkijos globą dėkota ir Jūratei Musteikienei bei jos šeimynai. Konferencijos dalyvius sveikino, jiems dėkojo ir debeikiečių bendrijos pirmininkė Aldona Daugilytė.
Apskritas istorikų ir bičiulių stalas, kartu su rėmėjų paruoštais pietumis vyko Lendronės pokylių salėje. Didysis patiekalas buvo puikiai paruoštas kalakutas, kitos gardybės tokiai progai taip tinkantis "Krupnikas" bei vietinio meisterio Ričardo pagamintas gardus gardus naminis alus. Pasiaiškinti kai kurie įdomesni nagrinėtos istorijos epizodai, nuspręsta toliau bendrauti, bendradarbiauti, o ištikus tinkamai progai, sukakčiai ar tiesiog norui, vėl surengti panašią, gal jau kitas, taip pat įdomias ir aktualias temas nagrinėjančią konferenciją Debeikiuose.
Autoriaus nuotraukos:
Viešnia iš Lenkijos Anna Jelenska ypatingai susidomėjo muziejininko Egidijaus Musteikio istoriniais tyrinėjimais ir surankiotomis įdomybėmis apie Aknystų dvarą.
Lietuvos edukologijos universiteto docentė, dr. Vida Pukienė (dešinėje) ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir aplankė Debeikiuose tebegyvenančią savo motinėlę Oną Žebuolienę.
Konferencijos dalyviai nusifotografavo prie paminklinio kryžiaus seseriai Ksaverai Šakėnaitei Debeikių bažnyčios šventoriuje. Iš kairės Egidijus Musteikis, Vida Pukienė, Raimondas Guobis ir Anna Jelenska.
Dievo gailestingumo metų, Panevėžio vyskupijos 90 - mečio paminėjimui Anykščių krašte pasirinkti įdomia istorija turtingi Debeikiai.
Apskritojo stalo pokalbis. Iš kairės: Anna Jelenska, Egidijus Musteikis, istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė ir debeikietis, kulinarinio paveldo puoselėtojas Ričardas Skvarnavičius.
Šv. Baltramiejaus atlaidų išvakarių vakaro akimirka Ąžuolynės gatvėje, Debeikiuose.
Konferencijai buvo išleistas lankstinukas su pranešimų tezėmis, papuoštas debeikietės, Vilniaus dailės akademijos studentės Julijos Musteikytės piešiniais.
-
Paskelbta: 2016 m. rugsėjo 4 d.
-
Peržiūros: 2510
Naujausi straipsniai
- Įstabi paroda svėdasiškių galerijoje
- Krikštytojo sugrįžimas
- Senųjų kelių kryžkelėje pašventintas Rūpintojėlis
- Joninės 2024
- Mišrių ir antrinių atliekų išvežimo grafikas 2024 m.
- Kryžiaus išaukštinimo piligrimystė
- Visi Šventieji Butėnuose
- Baltramiejaus šventės magija...
- Psichologinės gerovės grupiniai užsiėmimai
- Perkūno kirčio diena