Raimondas Guobis

Vasario 23 - 26 d. Vilniuje vyko tradicinė tarptautinė knygų mugė "700 eilučių laisvei", kurios svarbiausios temos šiemet buvo mūsų tėvynės sostinės Vilniaus 700 metų jubiliejus ir kovojanti Ukraina. Tradiciškai dalyvavo ir anykštėnai, lietuvių literatūros sostine tituluojamo Anykščių miesto stende mugės svečiams buvo siūloma įsigyti net penkios dešimtys skirtingų pavadinimų knygų bei kitokių smulkmenėlių.

Dislokacija

Iš dešinės Filharmonijos stendas, tolėliau Lietuvos šaulių sąjunga, per vidurį - "Automobilio prenumerata", šalia jos Lietuvos muziejų asociacijos bei turizmo centrų kampeliai, pasienyje - 15 min forumas, kuriame vyko daug įdomybių. iš dešinės dvigubas milžiniškomis serijos "Lietuvos valsčiai" knygomis ir kitais leidiniais garsėjančios "Versmės" leidyklos bei politikos instituto katalikiškai dešiniosios politikos konservatyvios politikos knygas leidžiančio "Valstybingumo studijų centro". V. Sinicos "Ar mums reikalinga Lietuvos valstybė?" nepaprastai vertingas straipsnių aktualiomis tautai ir valstybei temomis "Karo Ukrainoje pamokos", "Kaip gėjai tampa norma" kur daugybę valandų darbavosi neakivaizdžiai man gerai pažįstamas Vytautas Sinica, su kuriuo įdomiai pabendravome. Užsuko čia populiaraus Youtube kanalo "Neredaguota" vadovas bei garsus filosofas Vytautas Rubavičius. Betrūko tik Vytauto Radžvilo bei Alvydo Jokubaičio, tačiau šie rimti vyrai taip ir nepasirodė. Nors galbūt jie ir buvo čia kuomet aš vaikštinėjau po mugę.

Visur besiveržiantis Siaurukas ir kitos šiek tiek anykštėniškos įdomybės

Tarsi ir nelabai buvo kaip prisišlieti, tačiau savo nišą prie pat vartų į vaikiškų knygų sales įsitaisė Aukštaitijos siaurojo geležinkelio komanda. Užsiėmę kampelį pasistatė tauriai juodą garvežiuko maketą, į lentynėles prikrovė siauruką populiarinančių leidinėlių, atvirukų ir Lietuvos piligrimų brolijos leidinių, kurių tarpę išskyrė paties abiejų minėtų organizacijos direktoriaus dr. Dariaus Liutiko knygos. Mažylis šventkelionių vadovas bei dvi knygos apie pašto ženklus. Ypatingas leidinys "Skautai, Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautybė pašto ženkluose". Spalvingas ir įdomus. Pasak sudarytojo apie skautus pasaulyje yra išleista daugiau nei penki tūkstančiai ženklų, pats D. Liutikas savo kolekcijoje turi beveik tris tūkstančius.

Ar valdovo Stepono Batoro gydytojas lankėsi Anykščiuose?

Tokio klausimo genamas nusiskubinau į dr. Dainoros Pociūtės daugybės metų darbą vainikavusios knygos "Niccolo Buccella inkvizicijos kankinys, karaliaus medikas" sutiktuves. Garsūs istorikai Deimantas Karvelis, Martynas Jakulis bei Raimonda Ragauskienė autorei negailėjo pačių gražiausių žodžių. Nes tai naujas žvilgsnis į XVI amžiaus asmenybę, Paduvos universiteto auklėtinį, vieną geriausių to meto Europos anatomų, valdovo Stepono Batoro gydytoją. Aprašomos inkvizicijos Venecijoje ypatybės: nuteistuosius skandindavo lagūnoje, herojaus išsigelbėjimą, pabėgimą į LDK, sėkmingą ir materialiai apdovanotą tarnystę. Neskaityti, neturėti šios knygos: mažiausiai - praradimas, didžiausiai - nuodėmė. Apibendrinimai susipynė į nuostabų pasiūlymą Dainorai - imtis rašyti istorinį romaną.

Susitikimo su įdomiąja istorija džiaugsmo sugautas nuėjau ir į svėdasietiškos kilmės kalbos tyrinėtojos, "Kalbos klubo" Vilniuje vadovės dr. Jolantos Zaborskaitės knygos "Kaip kalba gamina prasmę" aptarimą. Antanas Smetonas šmaikščiai vedė valandėlę, įdomių minčių mestelėjo Jolanta Bieliauskaitė bei Violeta Meiliūnaitė, ypač įdomus pasirodė Kasparas Pocius. Tačiau antruoju pašnekėjimu vos nesukėlė audros, mat pareiškė jog artėja laikas, kai Vilniuje lietuviai nebesudarys daugumos prie to turės taikytis ir kalba. Toptelėjo mintis, kad gal kalbėsime kokiu nors "po prostu" variantu, tačiau tik ištariau: "Integruosim". Vyras iš Kauno pasipiktino, kad nesudaromos patogios galimybės mieste įsikūrusiems pabėgėliams mokytis mūsų valstybės kalbos. Ilgu monologu nesuprantamą nepasitenkinimą išreiškęs žemaitis sudegino visą diskusijos užbaigai skirtą laiką.

Skalsios pabiros...

Pavyko pasikalbėti su dr. Dainiumi Razausku, kuris išniro iš minios tarsi žynys - švytinčiomis akimis ir vešlia barzda išsiskiriantis. Įsigijau jo knygą "Vytis ir Gediminaičių stulpai", o jis pirkinio vertę gerokai padidino suraitęs autografą, Masinančiai rodėsi ir kitos jo knygos - apie krosnį, blindę - medį moterį lietuvių mitologijoje, mitologiją Maironio poezijoje ir Donelaičio "Metuose". Tačiau pragmatizmas ir biudžeto ribotumas varžė.

Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo aptariant pasakojimų apie Kauną knygą "Kaunas. Pasakojimai apie miestą ir žmones" jos šypsena, Vaižganto raštų 25 tomų, ten publikuojami laiškai, džiaugėsi rašytojo buto - muziejaus Kaune vedėjas, gėrėjosi rašytojo raštų tyrinėtoja Aistė Kačinskienė. Susitikau ir garsų istoriką Antaną Kulakauską bei gerai iš "Laisvosios Europos" radijo laidų gerai pažįstamą filosofą dr. Kęstutį Girnių.

į šokoladuką panašiu forma ir piešinuku knygelė ir mistiška, prisimenant grupę "Kino", Aleksandro Tolstojaus "Inžinieriaus Garino hiperboloidas".

"Ko karas Ukrainoje moko Lietuvą ir Europą", Oleksijaus Orestovičiaus "Cheirono abėcėlė", Agnė Žagarkalytė "Triukšmaujantys katalikai", Sauliaus Šaltenio "Akis į akį. Klaipėda1923".

Kaip parašyti skaitomiausias knygas bibliotekose Irenos Buivydaitės "O kas būtų jeigu..." ir Jolitos Herlyn "Gėdos vaikas" pasakojo pačios autorės. "Vilniuje geriau nei Versalyje" su aliuzija į Valdovų rūmus. "Lietuviškos Aušros naujo leidimo projektas, kuriame dalyvavo ir apie kurį kalbėjo žinomas knygų kolekcionierius prezidentas Gitanas Nausėda. Ignas Staškevičius iš esmės kalbėjosi su Vytautu Landsbergiu, Ramūnas Karbauskis ir kiti kalbėjo apie knygų vaikams leidybos fondo "Švieskime vaikus" veiklą, Senojo Vilniaus skoniai, Katerinos Tučkovos "Baltųjų Karpatų raganos", "Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis" atlaso 2-osios dalies pristatymas dalyvaujant Dariui Juodžiui, Kamilo Janicko "Vladislovo Jogailos damos", Vytauto Landsbergio dialogas su filmo apie jį kūrėju, Sergejaus Loznicos bendros knygos "Dialogas. Apie Lietuvą ir laisvę", Remigijaus Šimašiaus "Miestas ir meras". Romano "Silva rerum" - Kristinos Sabaliauskaitės garso knygos pristatymas, diskusija, Portreto piešimas žodžiais menas, Gedimino laiškų skaitymai.

Anykštėniškos gėrybės

Anykštėnų stendas šiemet įrengtas jau įprastoje vietoje ne tik puikavosi didžiuliu užrašu tačiau ir didžiuliu jauno poeto Antano Baranausko portretu ir raštų faksmile. Lentynose ant stalelio net penkios dešimtys anykštėnų knygų ir daugiau kultūrinių smulkmenėlių. Man pavyko į mugę nusivežti tarpukario visuomeninių organizacijų veiklai Anykščių krašte knygų trilogiją - apie šaulius, jaunalietuvius, pavasarininkus bei kitas katalikiškas draugijas.

Gediminas Grina veik pametęs galvą genealogijos, senų archyvų tyrinėjimuose, Alvydas Matulionis sociologas, iš svėdasinės Kunigiškių Matulionių giminės, tuo pat metu priėjęs Vilius Kavaliauskas rimti, žingeidūs vyrai, abu kadaise darbavęsi prezidento Algirdo Brazausko patarėjais. Vorutos piliakalnio prie Anykščių tyrinėtojas dr. Gintautas Zabiela, kuris pažadėjo, kad jau kitą savaitę nuvažiuosime į Debeikių kraštą pažiūrėti, mano duomenimis, ten esančio piliakalnio.

Ar galėtų Anykščiai tapti UNESCO literatūrinių miestų? Apie šio tipo miestų tinklą kalbėjosi jam priklausančių miestų Lvivo Ukrainoje, Krokuvos Lenkijoje ir Geteborgo Švedijoje bei tik pernai rudenį į šią broliją priimto Vilniaus atstovai. Atsakyti dėl mūsų miesto pabandysiu kitame straipsnyje.

Autoriaus nuotraukose:

IMG 5845
Vytautas Sinica su portalo "Neredaguota" vadovu Edvinu Jusiu...

IMG 5850
Jolanta Zabarskaitė

IMG 5821
Giedrė Milerytė - Japertienė svaigstanti Kaunu:)

IMG 5833
Dainora Pociūtė pasirašo...

IMG 5826
Siauruko direktoriai:)

IMG 5837
Dainius Razauskas - svarbiausias mitinės Lietuvos pažinimo žynys

IMG 5853
Istorikas Antanas Kulakauskas ir filosofas Kęstutis Girnius

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 133 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top