Raimondas Guobis
Sekmadienį Svėdasuose prisiminti šio krašto bei visos Aukštaitijos, Lietuvos partizanai, lankyti kapai, pašventintas paminklas žuvusiems, melstasi, kalbėta, dainuota, bibliotekos galerijoje atverta Donato Vasiliausko-Inio tapybos paroda, realistiniai paveikslai partizaninių kovų tema, žygiuota partizanų takais, prisiminti 1948-ųjų metų įvykiai bei tuomet, prieš 70 metų žuvęs Žalgirio būrio vadas Povilas Baronas-Briedis.
Žalgirio būrio pradžia
Kuomet 1944 m. vasarą Antrojo pasaulinio karo fronte išstūmę vokiečius į Lietuvą vėl sugrįžo sovietai, tėvynę mylintys, greito išvadavimo besitikintys jauni vyrai ginklavosi, ėmė slapstytis. Butėnų karo vyrai glaudėsi dar 1940 m. įrengtoje slėptuvėje netoli Šukių-Budreikų sodybos. Vieni ateidavo, kiti išeidavo - nors požeminė slėptuvė buvo erdvi, visi besislapstantys nesutilpdavo. Tokia, tad, buvo Žalgirio būrio užuomazga, kurio kovotojams pasitraukus į girią vadovavo legendinis vadas "Žalgiris". To drąsaus vyro tikrasis vardas, pavardė buvo nežinomi. Amžininkų atmintyje išliko tikras ar sugalvotas vardas - Balys. Jis buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, ne vietinis, todėl niekam nepažįstamas. Pasipriešinimo istorijos tyrinėtojas Gintaras Vaičiūnas mano, kad tai galėjo būti Černius. Drąsus - nueidavo į miestelį turgaus dienoje, sekmadienio popietį mėgdavo pereiti per Kūdrių laukus, kilo baimė, kad susidurs su saugumu, susišaudys, padegs trobesius ar ką nors apkaltins už pagalbą kovotojams - areštuos ar ištrems į Sibirą. Žalgirio legenda buvo neilga, jau 1945 m. rudenį susišaudyme su sovietų kareiviais jis žuvo Butėnų palaukėje. Tuomet vadovauti vyrams ėmėsi P. Baronas-Briedis. Jo neįtikėtinas gyvenimas, jo žygių pėdsakai pasibaigė Sliepsiškyje kur bendražygiai jį palaidojo 1948 m. rudenį. Sužeistas atsitiktinės kulkos jis neišgyveno.
Briedžio pėdsakais
Tokiu kodiniu pavadinimu paženklinta partizanų pagerbimo šventė Svėdasuose vyko praeitą sekmadienį. Anksti ryte būrelis artimųjų, gerų piliečių pagerbė žuvusius partizanus Sliepšiškio kapinėse, pačiame tikriausiame pokario kovotojų panteone Šimonių girios ramybėje. Pokariu apleistos kapinaitės - veik nieko jose nebelaidodavo, tapo nelygioje kovoje su okupantais žuvusių Lietuvos partizanų amžinojo poilsio vieta. Prie Povilo Barono-Briedžio, Stepono Šukio-Mauzerio ir jo bendražygių kapų padėtos gėlės, uždegtos žvakės, pokario kovotojai prisiminti malda už žuvusius partizanus, sudainuota "Ėjo sena motinėlė girelių takais..."
Vikonių kaimo senieji kapeliai, kurie jau tik pakylėtu šilu, aukštu mediniu kryžiumi paplentėje rymo, taip pat laisvės kovų atmintį sergsti. Iki tol primiršti buvo ten palaidotieji - partizanas Bronius Bražiūnas-Vaidila iš Kraštelių kaimo ir ryšininkė Zofija Baronaitė-Maslauskienė. Vaidilą nušovė Moliakalnio vienkiemyje, gulėjo numestas miestelio aikštėje, po to kūną užkasė kalnelyje prie Svėdasų dvaro koplytėlės. Prisiminėme jaudinantį kovotojo dukterėčios Valerijos Rimkutės - Vilutienės pasakojimą, kaip sutemose jį atkasė, pažino tik iš drabužių likučių. Tyliai, paslapčia su tyra malda padedant krikštasūniui Petrui Rimkui palaidojo šiose kapinėse. Žodį tarė vienintelė šių laikų sulaukusi B. Bražiūno dukterėčia Vanda Rimkutė-Sedelskienė, kuomet žuvo dėdė jai tebuvo dveji metukai. Atnaujintą tamsiu granitu spindintį paminklą, kurį rūpinantis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Anykščių skyriaus aktyviesiems, remdamas šį sumanymą pagamino Algimantas Puolis, pašventino Svėdasų klebonas kun. Raimundas Simonavičius. Jis vadovavo ir Šv. Mišių aukai Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Šventoje valandoje tauriai palenktos vėliavos - Lietuvos trispalvė, Aukštaitijos bei Anykščių tremtinių bei politinių kalinių skyriaus, susikaupimas susirinkusiųjų veiduose ir gili malda sugiedant taip mielą "Marija Marija" bei didingąjį Lietuvos himną.
Aikštės valanda
Pagarbiąją valandą aikštėje, prie trimis pušų viršūnes primenančiais kryžiais aukštyn smingančio paminklo Svėdasų krašto partizanams pradėjo jaunimas, Svėdasų gimnaziją atstovavusios skautės. Vasarė Budreikaitė ant aikštės grindinio, sugėrusį žuvusiųjų kraują menančio paminklinio akmens padėjo gražiausių rugsėjo žiedų puokštę, o Aušrinė Neniškytė dovanojo skambią ir prasmingą dainą: "Pušų viršūnėse rudens naktis sustoja...". Partizaniškas dainas dainavo Anykščių tremtinių bei politinių kalinių choras, pritarė trio "Trys briedžiai" dainininkai. Buvo prisiminti pokario partizanai - prieš septyniasdešimt metų žuvęs P. Baronas-Briedis, jo šeimos kančių keliai. Lageriuose vargo jo žmona, o močiutė su penkiais vado sūnumis, dar visai mažais berniukais buvo ištremta į Sibirą, į lagerį pateko ir jauniausias Povilo brolis Juozas. Sodyba buvo sunaikinta, į vaikų namus patalpinti mažieji Baroniukai surusinti. Kiek būtų, padarę gero savo tėvynei šitie ir daugybė kitų Lietuvos piliečių jei ne okupacija. Prisiminti įsimintinų 1948 m. partizanų žygiai, sumanus vadas Antanas Starkus-Montė, tų netektys - Jurgis Urbonas-Lakštutis, Antanas Kisielius-Sakalas, Vytautas Vilutis-Perkūnas. Prisimintas ir tikras svėdasiškis, partizanų metraštininkas Albinas Milčiukas-Tigras, kuris tikino: "Ir kas gi brangiausia pasauly? Auksas, smaragdai, brilijantai, safyrai ir kiti žmogaus išaukštinti menkniekiai?.. O kas svarbiausia lietuviui?.. Tėvynė ir jos laisvė..."
Legendinis Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, kuris už tai, kad tėvynę mylėjo, kad su okupantais nesitaikstė, net 25 metus vargo sovietų lageriuose, kalbėjo į apie didžią tautos jėgą, narsą su kuria apgynė nepriklausomybę 1919 - 1920 metais, darbštumą ir viltį su kuriuo kūrė savo nepriklausomą valstybę, kuomet svarbu buvo ne tik ūkis bet ir žmonių dvasinės vertybės. Tikėjimas, tėvynė, artimo meilė buvo didžiosios vertybės. Kalbėjo apie pasaulyje nematytą lietuvių kovą su sovietiniais okupantais pokariu, apie tai kas buvo iškentėta ir apie šios dienos skausmus bei didžią viltį, kad vėl sugrįšime prie dvasinių vertybių.
Žodį tarė P. Barono-Briedžio sūnus, buvęs Tomsko universiteto docentas, kultūros istorikas, dr. Albertas Baronas, kuris džiaugėsi, kad jo tėčio, visos šeimos likimas jau yra žinomas ir svarbus jau ne tik artimiesiems bet ir daugeliui žmonių. Sakė esąs laimingas, kad po daugybės dešimtmečių tremties ir klajonių likimas lėmė sugrįžti į gimtinę ir gyventi nepriklausomoje Lietuvoje
Rajono meras Kęstutis Tubis prisiminė Lietuvos valstybės laisvės lūžius, pralaimėjimus, kuriuos lėmė išdavystės, net aukščiausių vadų priesaikos tėvynei sulaužymas, tad pakvietė ir artėjančiuose rinkimuose gerai pasvarstyti už ką atiduoti balsus. Pasidžiaugė, kad atnaujintas dar vienas paminklas laisvės kovotojams, tikino, kad atminties vietos bus deramai prižiūrimos ir tam bus pasitelktos valstybinės bei visuomeninės struktūros, savanoriai. Kalbėjo apie valstybės pasiekimus bei grėsmes, apie tai, kad daugybei žmonių patriotizmas vis dar nesvarbus, kad emigracijoje gyvenančių tautiečių vaikai dažnai jau nekalba lietuviškai, o tokiems sugrįžus į Lietuva kyla daug problemų. Jauki valanda užbaigta visiems sutartinai sugiedojus "Lietuva brangi".
"Vivas plango, mortuos voco"
"Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu" tokiu mįslingu posakiu paženklinta Donato Vasiliausko-Inio tapybos darbų paroda. Šis jaunas anykštėnas dar studijuodamas akademijoje ėmėsi tapyti partizaniška tema. Dabar jis jau dėstytojas, mokantis jaunimą ir kuriantis savito realistinio meno mokyklą. Tema tapo artima po vienos klajonės po Šimonių girią, kuomet jis pajuto, kad sename miške tvyro atmintis, kuri yra šviesa. Žinojimas teikia išminties, stiprina ir apsaugo. Ypatingai svarbi savosios tautos atmintis. Jos nežinančią ir nesuvokiančią tautą lengva pavergti. Vaizdinė kūryba padeda įsijausti, priartėti kaip galima arčiau to ypatingo, sunkaus, o kartu ir didingo laiko.
Dailininko parodoje penkiolika išraiškingų vaizdų, kurie jau buvo rodomi Amerikoje, lietuvių kolonijose, o Lietuvoje pirmą kartą visuomenei rodomi ne kur kitur bet Svėdasuose. Sukrečianti realybė - kartu ir žiauri ir didinga. Įspūdinga sielų procesija per sidabru spindintį mišką, žiaurus žuvusiųjų ir numestų aikštėje kankinių basų kojų mėlynumas, bunkerio anga ir pro ją spindintis erdvių pasaulis, rašomoji mašinėlė, degančios žvakės, nejučiomis išryškėjantis kryžius ir Lakštučio atmintis. Jo žodžiai: "Ir vėl bėgs žmonės vieškeliais/ Dainuos vėl himnus laisvei/ Tik saugoki juose, Viešpatie/ Tai, ką krauju mes laistėm..."
Briedžio taku
Gaila, kad minėjime nebuvo daug žmonių. Tačiau niekas tuo Svėdasuose nesistebi ir pernelyg nesipiktina. Tačiau tie žmonės, kurie neateina, tarsi parodo savo poziciją. Atsiranda daugybė priežasčių, kurios sutrukdo ir savivaldybės tarnautojams ir mokytojams, verslininkams, ūkininkams, moksleiviams ir daugybei susirinkti ten kur mes renkamės dėl Tėvynės, dėl žinojimo, pažinimo, supratimo.
Kad būtų išpildytas raštas, po pietų buvau P. Barono-Briedžio sodybvietėje, žengiau šilo keliais, stabtelėjau prie pirmojo Butėnų partizanų bunkerio daubos.
Slėptuvės būta didelės, ir dabar žiojėja gili duobė, daugiau negu trisdešimties metrų tunelio kuris vedė prie keliuko. Pavasinčiais, per pušynus ir gelstančius beržynus, senuoju vieškeliu per Sausalaukę sugrįžau į krašto sostamiestį Svėdasus. Naujiems žygiams ruoštis.
Autoriaus nuotraukose:
Pagarbios atminties akimirka Sliepšiškio kapinėse - Šimonių girios partizanų panteone, prie Povilo Barono - Briedžio kapavietės. Iš kairės: Jonas Neniškis, Rimutė Gaigalaitė, kun. Raimundas Simonavičius, Petras Baronas, Alfredas Baronas ir Albertas Baronas
Paminklą Vikonių kapinaitėse pašventinus
Kai žuvo dėdė Bronius Bražiūnas dukterėčiai Vandai Rimkutei Sedelskienei tebuvo dveji metai
Šauniosios Svėdasų skautės - Aušrinė Neniškytė (Kairėje) ir Vasarė Budreikaitė
Prie labai tikroviškos "bunkerio angos" legendinis partizanas Jonas Kadžionis ir dailininkas Donatas Inis.
Svėdasų miestelio aikštėje susibūrė pokarį menantys Butėnų kaimo vyrai. Iš kairės Albertas Baronas, Alfredas Baronas, Rimantas Janulis ir Kęstutis Žvirblis.
Kaip ieškoti ir surasti partizanų bunkerius pasakoja kupiškėnas Algimantas Bironas
-
Paskelbta: 2018 m. rugsėjo 12 d.
-
Peržiūros: 1436
Naujausi straipsniai
- Krikštytojo sugrįžimas
- Senųjų kelių kryžkelėje pašventintas Rūpintojėlis
- Joninės 2024
- Mišrių ir antrinių atliekų išvežimo grafikas 2024 m.
- Kryžiaus išaukštinimo piligrimystė
- Visi Šventieji Butėnuose
- Baltramiejaus šventės magija...
- Psichologinės gerovės grupiniai užsiėmimai
- Perkūno kirčio diena
- Narsiojo Jono takais...