Raimondas Guobis

Buvo tuomet 1975-ieji, o gal jau 1976-ieji, buvome, matyt, jau septintoje klasėje. Fotografavimo vieta įprasta - prieš senojo malūno akmeninės, griūvančios sienos, kaip aliuzija į pilis, į Trakus, Medininkus. Juk veik visi mes čia lietuviai, kunigaikščių ainiai buvome. Tie mūrai atrodė egzotiškai ir net galėjo mus įkvėpti, ir įkvėpė gyvenimo žygiams, siekiams, nuotykiams. 

Fotografas Julius Leika atvykęs iš Užpalių, vaikščiojo keistai krypuodamas, savo trupesne koja uoliai spirdamasis. Truputį mus parikiavo, suaugesniu atrodantį Kęstutį, kaip kokį mokytoją, auklėtojos Bronislavos Zagorskytės atsvarai - pastatė iš krašto kitoje pusėje. Ir atrodo ten jis toks rimtas, tarsi būtų už visus ir vyresnis ir protingesnis... Kiti, gi, tai rimti, tai linksmai prasišiepę, visai nesijaudindami, kad ta fotografija išliks amžiams ir savo keistos nuotaikos, niūrumo ar linksmybės nebenutrinsi. Buvo gi patys nuostabiausi laikai, dar vis rojus...

Rojus, kuris tarsi ir pasibaigė 1977-ųjų pavasarį, kuomet, užbaigę aštuntąją klasę, Žaliosios mokyklėlę palikome. Dar kartą susitikome ten šių metų vasarą, kai minėjome to išėjimo 40 metų sukaktį. Visai netrumpai jau gyvenam ir pragyventų metų bei tikros, rojaus ženklu pažymėtos bičiulystės niekas iš mūsų neatims.

Legendinio fotografo Leikos nuotraukoje:

Iš kairės tupi, guli, sėdi: Bronius Ingaunis, Zenonas Zobarskas, Rolandas Stepanonis, Mažyliu vadinamas, mažesnis iš dvynių - Virginijus Pakštas, Dangeras Vilutis veik visuomet šaukiamas Dunda, Augenijus Pakštas, Petras Braženis, Kęstutis Žvirblis, Raimondas Guobis, Bronius Varnas; stovi: mūsų auklėtoja Bronė Zagorskytė, Audronė Valuntaitė, Lendrina Niauraitė, Laima Pilkauskaitė, Roma Černiūtė, Irina Bagdonavaitė, Jūratė Šermukšnytė, Vida Vaiginytė, Roma Ilčiukaitė, Zita Putrimaitė, Irena Skardžiūtė, Kęstas Murma.