Raimondas Guobis

Šiomis dienomis sukako lygiai devyniasdešimt metų kaip 1927 metų rugpjūčio 21-22 dienomis savo dešimties dienų kelionės po Aukštaitiją metu mūsų krašte lankėsi Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis į Svėdasus atvyko iš Kamajų, - po to lankėsi Užpaliuose, Vyžuonose, iš kur nuvyko į Debeikius. Įdomu, kad lėšas ir laiką taupantys ir produktyvesnio vizito, gilesnės pažinties su kraštu, žmonėmis siekdamas kelionės metu vakarais į Kauną negrįždavo, nakvodavo miesteliuose, dvaruose, ten kur užklupdavo naktis. Palyda nebuvo didelė - viso labo gal net mažiau negu dešimt žmonių, kurių tarpe generolas Silvestras Žukauskas, Piliečių apsaugos departamento direktorius Aleksandras Žilinskas, dienraščio "Lietuva" korespondentas Jonas Karosas, prezidento adjutantas ir pora apsauginių - tvirtų vyrukų gebančių taikliai šaudyti ir įvaldžiusių "džiudžitsu" kovos meną. 

Nuo Kamajų plentu atvykstantį prezidentą svėdasiškiai pasitiko ties Kraštų šileliu - raiti šauliai ir dviratininkai, tarp kurių "gražiai išsiskyrė studentė Liuda Žvirblytė". Ši mergina baigusi Lietuvos universitetą buvo Tauragės mergaičių gimnazijos istorijos mokytoja, vadovavo apskrities šaulių rinktinės moterims, 1941 m. ištremta, o iš "gulagų" sugrįžusi iki pat mirties gyveno tėviškėje, Butėnų kaime. Apie keturiasdešimties jaunų svėdasiškių lydimas Tautos vadas stabtelėjo jau miestelyje, ties "pavasarininkų" garbės vartais, kur himną sugieda Petro Vinkšnelio vadovaujamas choras, iškilmingais žodžiais sveikino "jaunas vyras Vladas Beleišis". Mokytojas, jaunalietuvis, šaulys ir rašytojas, puikiausių miniatiūrų rinkinio "Chrizantemos" autorius. Ties ūkininkų vartais šalia pieno perdirbimo bendrovės "Laimė" rūmų kalbėjo ūkininkas Juozas Mikuckis, buvęs vargonininkas, tautinio atgimimo veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo narys, ties žydų vartais - žymus prekybininkas Farberis ir vaistininkas Stolovas, lietuvių katalikių vardu sveikino Svėdasų dvaro savininkė Emilija Juodviršienė ir Janina Pajarskaitė. Budreikaitės vadovaujamos mergaitės sudainavo "Jau saulutė užtekėjo". Prezidentas A. Smetona savo kalboje pažymėjo, kad Svėdasai yra šviesus kraštas, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinė. Bažnyčioje garbų svečią pasitinka klebonas Jonas Kraniauskas, klebonijoje svečiams ir vietiniams visuomenininkams ir ūkininkams užkandžiaujant ir besišnekučiuojant liaudies dainas dainavo "pavasarininkų" choras.

Prezidentą lydėjęs laikraščio "Lietuva" korespondentas pažymėjo, kad Užpaliuose garbingų svečių laukė apie tris tūkstančius žmonių, pasirodė raumeningi sportininkai - gimnazistai, Dovydo Eidermano vadovaujamas "makabiečių" būrys, tautinių ir katalikiškų organizacijų vardu kalbėjo mokytojas Jonas Mačeika. Šis iš Butėnų kaimo prie Svėdasų kilęs vyras vėliau daug metų dirbo mokytoju Anykščiuose, o 1941 m. birželį su šeima buvo ištremtas į Rusiją.

Po viešnagės Vyžuonose prezidentas su palyda pasuko į Debeikius, matyt, senuoju keliu, per Starkus, Papšius. Šalia Aknystų dvaro sveikino ponia Emilija Venclovavičienė, jos giminaitė Hana Bertašinskienė ir apylinkės žmonės. Iki miestelio lydėjo "žymaus savo iniciatyva ir dideliu inteligentiškumu" Debeikių šaulių būrio raiteliai su ietimis rankomis. Miestelyje prie garbės vartų sveikina viršaitis Mykolas Balaišis, Angelo Sargo draugijos narė Pilkauskaitė, ūkininkas Juozas Pilkauskas. Prezidentas kalbėjęs čia su "ypatingu ūpu ir jausmu", pavadinęs Debeikius vienu iš kultūringiausių Lietuvos kampelių, apie ūkininkų reikšmę, apie tautos atbudimą ir vis dar jaučiamą pakilią 1918-1919 metų dvasią, kad gerai sutvarkius ūkį šalis galėtų išmaitinti ir keturis milijonus žmonių. Tačiau vis dar jaučiamos anksčiau padarytos klaidos, jos sunkiai ištaisomos. "Tautinėj ir religinėj dvasioj saugoja valstybę nuo pavojų". kalbėjo apie miškus, žemės ūkių mokyklas, pelkių sausinimą, patikino, kad jei vienybėje gyvensime, tai būsime stiprūs, atgausime Vilnių ir Gardiną. Užbaigus nugriaudėjo džiaugsmingas "Valio".

Ties "pavasarininkų" vartais pasitinka klebonas, dekanas Kazimieras Mikelinskas, sveikina jau visiems suėjus į bažnyčią, sustojus prie didžiojo altoriaus. Prezidentas dar aplanko žydų sinagogą, o po to dalyvauja klebonijoje suruoštuose pietuose, kartu su ūkininkais, visuomenės veikėjais ir organizacijų atstovais. Čia kalba knygnešys Jurgis Baranauskas ir Didžiojo Vilniaus seimo narys Juozas Pilkauskas, svečiams patarnauja vietos ir apylinkių ponios ir panelės, kurios prasitarė, kad svečiams pavaišinti padaryta alaus iš dešimties pūrų salyklo. Alaus būtų pakakę ir mažiau, nes jo būta labai stipraus - matyt klebono dėdės, ūkvedžio padaryto pagal pasvalietišką receptūrą klebonijoje. Vėliau atvežtas pono Repšio gamintas alus buvęs gerokai silpnesnis. Korespondentui paklausus kodėl taip skiriasi gėrimas, kažkas atsakė, kad miestiečiai negali kaimui nusileisti.

Netrumpai Prezidentas užtrunka pradžios mokykloje, kur susitinka su ten mokytojaujančia savo seserimi Julija Smetonaite. Sterkonyse pas ūkininką Juozą Karosą svečiai vaišinami agurkais su medumi, mažoji Otilija Karosaitė skaito broliuko gimnazisto parašytas pasakėčias. Beje, ši straipsnio herojė, gimusi 1916 metais tebėra gyva, prieš kelerius metus paklausta apie Prezidento viešnagę nieko ypatingo neprisiminė, o eilėraščius, visai ne pasakėčias, skaitė atsistojusi ant suolo, juk buvusi nedidelio ūgio, jai tebuvo vienuolika metų. 

Išvykus iš Debeikių, kelyje ties Kurtinių kaimu, sutiko būrys kaimiečių, sveikino Antanas Perinauskas, Naujasodyje - Vincas Žėbuolis, Trumbatiškio geležinkelio stotyje - jos viršininkas Vasiljevas. Apsilankęs Leliūnuose Prezidentas su palyda sugrįžo į Kauną. Ilgoje išvykoje aplankyta daugybė šalies kaimų, miestelių, miestų Ukmergės, Zarasų, Utenos, Rokiškio apskrityse.

Nuotraukoje iš albumo:
 

DSCF0488

Pirmaisiais antrosios kadencijos metais, kuomet postą perėmė po valstybinio perversmo 1926 metų gruodį, prezidentas Antanas Smetona aktyviai keliavo po šalį

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 78 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top