(1944 – 2017)

Ji iš linksmuolio Norberto Vilučio ir smagios jo žmonos šeimynos. Augo dideliame pulke, niekuomet tolėliau nuo kaimo nenutrūko. Mokyklon ėjo, namie, kolchoze darbavosi, šoko, dainas dainavo, jauna ištekėjo už smagaus žmogaus Beno Barono.

Linksmai abu gyveno, linksmi buvo žmonės, nors ir tamsos prie šviesos pasitaikydavo. Veik kaip visur. Smagūs buvo ir jų berniukai Deimantas ir Nerijus.

Pats smagiausias atsiminimas Danutės laiškanešystė. Juk su arkliuku, dviračiu, o vėliau ir su nedideliu motociklu kiekvieną plačios apylinkės kiemą aplankydavo – laikraščius, laiškus, pensijos pinigus nuveždavo. Daugelį savo smagia nuotaika, geru žodžiu pralinksmindavo, paguosdavo ir laukdavo jos Vilkabrukių, Kunigiškių, Sausalaukės, Šlapiašilio, Šaltinių, Butėnų kaimuose labiau nei kunigo.