Ją dažnai vadindavo malonybiškai, tiesiog Marusia. Juk pati tikriausia rusė, sentikė iš kaimyninio Liepagirių kaimo.

Joje tilpo daug rusiško nerūpestingumo ir linksmybės. Kartu su vyru, svėdasiškiu Stasiu ir vaikais Lile, Romu bei Jurijumi, gero pažįstamo Henriko Pakšto pakviesti apsigyveno Butėnuose jau apie 1970-uosius. Po to dar atsirado ir jaunylis Linas. Smagūs, sodžiui pritinkantys buvo žmonės. Metai bėgo, namų rūpesčiai, darbai kolektyve - triūsė ir melžėja ir kiaulių augintoja, smagi ir prie kitų darbų buvo. Nejučiomis prislinko senatvė, mirė vyras, po to visai netikėtai abu vyresni sūnūs, o Marija kelis paskutinius metus glaudėsi dukters Lilės globoje. Mirė praslinkus lygiai mėnesiui po bičiulės S. Pakštienės mirties, tarsi ši ją iš Anapilio draugėn pasikvietė.