
Jolita A.
Kai išpils mėnesiena sidabrą
Ir žolynai vėl galvas nulenks,
Aš išeisiu į naktį tamsiausią
Atsigerti šaltinio vandens.
Aš sutiksiu nemiegantį paukštį,
Pasislėpusį medžių tankmėj.
Paprašysiu pakilt jo į aukštį
Ir klausysiuosi meilės giesmės.
Ta daina apsvaigins mano kūną,
Užliūliuos kaip šaltinio vanduo...
Laikas tirps tarsi sniegas gegužį -
Nesugrįšiu šią naktį namo...
Atsibusiu tik saulei pakilus.
Bus gaivus šaltinėlio vanduo.
Neberasiu tik paukščio naktinio -
Parsinešiu jo giesmę namo...
-
Paskelbta: 2020 m. lapkričio 21 d.
-
Peržiūros: 897
Naujausi straipsniai
- Dar kartą Vilniuje: knygų atlaidai...
- Tauro pėdsakais: lietaus ir ledo kelias
- Gavėnas šėliojo Svėdasuose ir Butėnuose
- Mišrių ir antrinių atliekų išvežimo grafikas 2023 m.
- Laimingų Naujųjų Metų!
- Su Šv. Kalėdomis!
- Nematomas frontas: „arionai“ Butėnų sodžiuje
- Gudriojo Tigro ir kitų partizanų raštų pėdsakais...
- Butėnų diena - vandenų diena
- Skiemonių stebuklas - šešių dešimtmečių šviesa