Jolita A.
Kai išpils mėnesiena sidabrą
Ir žolynai vėl galvas nulenks,
Aš išeisiu į naktį tamsiausią
Atsigerti šaltinio vandens.
Aš sutiksiu nemiegantį paukštį,
Pasislėpusį medžių tankmėj.
Paprašysiu pakilt jo į aukštį
Ir klausysiuosi meilės giesmės.
Ta daina apsvaigins mano kūną,
Užliūliuos kaip šaltinio vanduo...
Laikas tirps tarsi sniegas gegužį -
Nesugrįšiu šią naktį namo...
Atsibusiu tik saulei pakilus.
Bus gaivus šaltinėlio vanduo.
Neberasiu tik paukščio naktinio -
Parsinešiu jo giesmę namo...
-
Paskelbta: 2020 m. lapkričio 21 d.
-
Peržiūros: 351
