Jolita A.
Klykia gervės graudžiai ilgesingai,
Vėjas drasko nuo medžių lapus.
Mūsų žemėj ruduo - šeimininkas
Ir spalvų jau daugiau nebebus..
Skalbia lietūs išvargusią žemę.
Telkšo balos po pilku dangum...
Spaudžia širdį nuo šito peizažo:
- Sugrąžinkit man saulę! - šaukiu.
Tiktai niekas manęs neišgirsta.
Aidu nuskamba mano rauda...
O juk žemėje taip sutvarkyta -
Po tamsos vėl ateina šviesa....
-
Paskelbta: 2020 m. lapkričio 21 d.
-
Peržiūros: 377
