Raimondas Guobis

Žiemos miege, baltais sniegų patalais snaudžia mūsų Butėnai. Gal sapnuoja praeities šlovingus laikus, gausybę žmonių savo laukuose, trobose, daugybę vaikų ir prie darbų ir žaidimuose - štai jie po miškelius laksto, štai plačiajame Augustino kiemelyje "čižiką" muša, štai per visą "ulyčią" saulėtekio link ripką varo. Gal sapnuoja tai kas dar bus, sapnuoja mūsų svajonių, mūsų ateities rojaus pasaulį, mūsų "Dausuvą"...

Einu aš tais baltais patalais, šviesą dangaus, išmintį žemės ir gaiva pašvenčių vėjo gerdamas. Šventoji vingiais puikuojasi, senas žilvitis snūduriuoja, Pakapės pušys kažką viršūnių virpesiais šnapždasi, šventais vardais kalba paminklai, tyliai susimąsčiusios senojo kaimo sodybos. Tyla, tyliausia, kuri tikruoju džiaugsmu praplyš Užgavėnių šventėje...  Žvalgausi ir tie vaizdai per mano "akį" po visą pasaulį sklinda, mat koks laikas atėjo - ką pamatęs, ką sugavęs, ką gražaus pastebėjęs, sumanęs, poetiškai parašęs gali žaibiškai po visą pasaulį paskleisti. Tad žvelk, pasauli, stebėkis, pamatyk kokia nuostabi vieta yra mūsų Butėnai.

Kelias, po žieminiu skardu dundantis kelias...

Didysis, jubiliejinis kryžius kaimo kryžkelėje

Koplytėlės sakralumas

Senoji Navikų sodybų - naujam, jaunam gyvenimui

Butėnų senakaimio centras

Istoriškai senesnis Butėngalis

Ir kaimo žemių plotams išaugus atsiradęs Kėkštagalis.

Kelelis, namelis ir išganingojo kooperatinio Grietinės nugriebimo punkto atmintis

Amžinas amžinybės ženklas

Kapinių pasaulio paslaptys

Vakaro Butėnų pašiliuose skaidrumas...