Raimondas Guobis
Carinių rublių pakako ir koplytėlėms
Pačioje kalvos viršūnėje nuo senybių senybės turėjo stovėti bendras, visų pastangomis padarytas, pastatytas, pašventintas, vaišėmis bičiulystėje įtvirtintas kryžius. Čia butėniečiai pastatė ir bendrą kaimo jaunimo kryžių 1901-iais - jubiliejiniais krikščionybės metais. Statė tuomet tie, kuriems amžių sandūroje buvo per dvidešimt, su viltimi jie į tą baisybėmis ir laime žemiškąja persmelktą, kruviną ir širdies gerumu nuskaidrintą XX amžių. Buvo jie iš Motiejaus Žvirblio, kitų Žvirblių, Pakštų, Baronų, Navikų, Juškų ir visų kitų čia nepaminėtų šeimų. Sako, kad kryžių metalinį nukalė ir ant plokščio akmens postamento įtvirtino kalvis Jurgis Žvirblis, carinių rublių sudėję nemažai, tad pakako dar ir metalinėms koplytėlėms su stiklinėmis durelėmis per kurias matėsi Jėzaus ir Jo Motinos statulėlės. Gaila, kad mūsų laikų tos grožybės nesulaukė - teliko tik pamatinis akmuo su naujai nukaltu kryžiumi.
Saulėtą spalio 17-osios, šeštadienio popietę Butėnų kaimo kryžkelėje, dalyvaujant daugiau nei dviems šimtams piliečių, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pašventino karių ir kovotojų už laisvę bei teisingumą globėjo Šv. arkangelo Mykolo stogastulpį skirtą legendiniam vadui Žalgiriui ir Butėnų kaimo partizanams. Aidėjo patriotinės giesmės, skambėjo tauriausi žodžiai, saliutavo skautai, pagarbą teikė jaunieji šauliai, didžiųjų pilietinių dorybių vardan dundėjo senovinės patrankos salvės, o sodyboje "Barono vila" vyko istorinė konferencija "Ir tada buvo Žalgiris..."
Sveiki,
Šeštadienį pirmą kartą istorijoje švęsta tradicine tapsianti Butėnų diena. Šiemet ji buvo skirta rašytojo, kan. Juozo Tumo-Vaižganto krikšto tėvui Augustinui Žvirbliui ir prieš šimtmetį griaudėjusio Didžiojo karo įvykiams Butėnuose atminti, taip pat buvo prisiminti Žaliosios Rimkai, skaitoma Vaižganto kūryba, diskutuota kodėl gi rašytojas nebuvo palaidotas Svėdasuose.
Pačiuose šios vasaros karščiuose, sukauptus darbavietėje laisvadienius panaudojau kelionėms į nuostabiausią pasaulyje savo tėviškės kaimą - Butėnus. Ką mačiau, ką mąsčiau be jokio gudravimo, iš visos širdies dalinuosi.
Butėnų vardas pasak senolių reiškia gandrus, kuriuos kadaise vadindavo bussilais ar tiesiog bucėnais. Lenkiškoji kaimo vardo forma taip pat yra Buciany gandrai. Jau su jaunikliais veik suaugusiais tie didžiuliai paukščiai - gražuoliai visko kas už juos smulkiau, silpniau siaubūnai.
Gegužės 31-ąją Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Pirmąją Komuniją priėmė 15 naujųjų parapijiečių.
