Raimondas Guobis

IMG 9615Butėnai, mano žemiškoji tėvynė, gimtasis kaimas, atokaiton atgręžto dešiniojo Šventosios kranto aukštumėlėse, istorinė "ūlyčia" ir didžiuliame plote išsibarstę po kolchozmečio ir kitų sunkmečių užsilikę vienkiemiai. Didis ir didžia istorija turtingas kaimas, kurio praeities trupinėlius rankiojau ne tik vietoje bet ir toli toli, net sostinėje Vilniuje.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 4093Didelis kaimas, kaip žvaigždynas iš žvaigždžių, turtingas daugybe žmonių, jų dvasia, jų gyvenimo istorijomis. Didžiajame Butėnų kaime geriausiais laikais gyveno daugiau nei 400 sodiečių, paženklintų skirtingų ir panašių likimų. Pačiame rytiniame kaimo žemių pakraštėlyje, nedidelėje trobelėje šalia plento, šilų apsuptyje bene tris dešimtmečius gyveno guvi močiutė Juzė Gudonienė.

Skaityti daugiau...

kaledos 2016

Raimondas Guobis

Butėnų bendruomenės visuotinio susirinkimo akcentas - prie bendruomenės namų pritvirtinta sodiečio Audriaus Mikuckio padaryta lentutė.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 3015Visų Šventėje, tuoj po vidurdienio, jau tradiciškai butėniečiai sodžiuje tebegyvenantys, išeiviai, bičiuliai vos trijų dešimčių, nepabūgusių žvarbos ir suprantančių tokių susibūrimų svarbą būrelis susirinko istoriniame kaimo kapinaičių kalnelyje pasimelsti, čia ir viso pasaulio kapavietėse besiilsinčius kraštiečius pagarbiai prisiminti. Šerkšno pabalinti medžiai ir kryžiai, nurimęs vėjas, susimąstęs dangus ir mūsų žodžiai... 

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Paskutinį rugsėjo šeštadienį į visuotinį susirinkimą savo namuose susirinko Butėnų bendruomenės nariai. Kalbėta apie praeinančius metus, nuveiktus darbus, buvusias šventes ir susibūrimus, pasidžiaugta įsisavinus projektinius pinigus, sutvarkytu bendruomenės sodybos vidiniu kiemeliu, daugiausiai kalbėta apie didžiausią rūpestį - bendruomenės namų remontą ir jų panaudojimą.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

"Nei vienas centas nepasiliks Amerikoje", - tuomet, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma, kai sovietinė kariuomenė apleido pusę amžiaus okupaciniuose gniaužtuose kamuotą mūsų šalį, pasakė nemenkus turtus svajonių šalimi vadinamose Jungtinėse Amerikos Valstijos sukaupęs išeivis nuo Svėdasų, butėnietis Aleksandras Žemaitis.

Skaityti daugiau...

IMG 20161015 012808

Dr. Ona Kondratienė apie Šventosios slėnį ir geologinį Butėnų periodą.

Pranešimas skaitytas konferencijoje "Šventoji - mūsų lemties upė" 2016 m. rugsėjo 10-ąją Butėnuose.

 

 BUTĖNŲ (Lichvino, Holšteino, Mazovio) TARPLEDYNMETIS

Pastarųjų 2 mln. metų laikotarpio klimatas šiaurės pusrutulyje buvo labai nepastovus – šiltesnius laikotarpius daug kartų keitė šaltesni, bet pradžioje kontinentinis ledynas nesusiformuodavo, nes tam trūko drėgmės. Pirmieji ledynai pradėjo slinkti tik prieš 700 000 metų. Jie nebuvo dideli, bet pasiekdavo Lietuvą. Vėlyvesnių ledynmečių ledynai buvo daug galingesni. Ypač didelius Šiaurės pusrutulio plotus buvo padengęs Dainavos vardu pavadintas ledynas, kuris stora (ne mažiau kaip 3 km storio) ledo danga padengė visą Lietuvą ir, nuslinkęs toliau, pasiekė net Krokuvą. Ledynmečius keisdavo šilti laiko intervalai, dabar vadinami tarpledynmečiais, interglacialais, šiltmečiais (pastarąjį terminą siūlė K. Pakštas).

Vieną tokį šiltą laikotarpį, buvusį Lietuvoje maždaug prieš 420–360 tūkst. metų, geologai pavadino Butėnų vardu (pagal gyvenvietės pavadinimą, netoli kurios 1953 m. vasarą buvo aptiktos šiuo tarpledynmečiu susidariusios ežerų nuosėdos. Ištirtos ir aprašytos jos buvo kiek vėliau – 1962 m., o Butėnų vardas įteisintas 1965 m. (Кондратене, 1965). Butėnų tarpledynmečio Lietuvos reljefą suformavo galingas Dainavos ledynas.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

pa1Užpraeitą šeštadienį Butėnuose, netoli Svėdasų pirmą kartą švęsta "Šventosios diena". Ne tik atidengta atminties lenta garsiąjam geopolitikui prof. Kaziui Pakštui, klausytasi įdomių mokslinių - etnografinių pranešimų, mėgautasi žuviene bei plaukiota Šventąja valtimi iriantis senuoju būdu - spiriantis į dugną kartimi.

Butėnuose tądien buvo visko: ir iškilmingo pagarbumo - prisimenant garsųjį, ypatingai tautos likimu besirūpinusį prof. K. Pakštą, prie senosios sodybos - giminės gūžtos, žengiant per senąją "ulyčią", lankant kapines, ir Aukštaitijos vėliava pabrėžto patriotiškumo, ir meninių apraiškų instaliacijose su žuvimis, ir kulinarinio paveldo - verdant bei ragaujant gardžiausią žuvienę, ir kultūrinės edukacijos važinėjantis upe valtimi.

Skaityti daugiau...

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje vienas svečias ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top