Raimondas Guobis

DSCF8230Besibaigiant metams pasirodė spaustuvėje „Petro Ofsetas“ išleista butėnietiškos kilmės menotyros mokslų daktarės Jolantos Zabulytės studija „Anykščių krašto kryždirbystė. Mediniai paminklai“, kurioje nemažai vietos skiriama ir Butėnų kaime bei apylinkėse esantiems paminklams.

Solidi, gausiai iliustruota, joje daugiau negu 400 fotografijų bei piešinių, knyga, kurią rengdama J. Zabulytė, kartu ekspedicijose dalyvavusių talka praleido kelis metus, bei daugybę nesuskaičiuojamų valandų.

Teko skersai išilgai apvaikščioti viso rajono kapines, sodžius, miestelius, fotografuoti, aprašinėti, apibendrinti, prie dabarties paminklų pridėti ir žinias apie jau išnykusius tik muziejų lobynuose saugomose fotografijose išlikusius. Juk dar tarpukariu buvo susidomėta kryždirbyste, rinkti įdomesni jos pavyzdžiai, fotografuota. Balys Buračas, Adomas Varnas ir daugybė tautos lobių gelbėtojų.

Pasak tyrinėtojos, pati pradžia buvusi 2011 m. vasarą, kuomet kartu su grupele bendraminčių fotografavo, tyrinėjo Troškūnų bei apylinkių paminklus, po to jau kelis metus iš eilės gaunant nors po nedaug projektinių lėšų, į tą darbą įtraukus ir moksleivius, mokytojus vyko darbai. Taip susikaupė tūkstančiai fotografijų, daugybė lapų aprašų ir visa tai teko sudėlioti, sulyginti, klasifikuoti. Knyga iš tiesų solidi, didesnio formato, įspūdingu viršeliu ir pilna nuotraukų bei piešinių, kurie savo gausa gerokai pranoksta tekstus. Vienaip ar kitaip, matyt dėl laiko stokos ar metodikos neišbaigtumo tekstai pasiliko ir menki ir šlubčiojantys, pritrūko tyrimo gilumo.

Nemažai vietos skirta Butėnų kaimui, bene dešimt fotografijų ir nemažai teksto. Ir neatsitiktinai, juk šio kaimo kryžius detaliai buvo aprašiusi ir straipsnį žurnale „Liaudies kultūra“ paskelbusi kaimo istorijos tyrinėtoja, buvusi gimtosios kalbos mokytoja Aldona Murmienė, juk iš Butėnų kilusi ir J. Zabulytės močiutė – Stefanija Prūsaitė, kuri nutekėjo į Šiaudinius prie Vyžuonų už Zabulio. Butėnuose tebestovi ko gero seniausias Anykščių rajone kryžius, tolimais 1892 m. Antano Žemaičio sodyboje pastatytas. Nors jo puošnios koplytėlės, aptaisai gerokai nutrupėję, tačiau matyti, kad pats kryžius išstovės dar ne vieną dešimtmetį. Įdomus 1989 m. paplentėje prie Narunčio upelio pastatytas Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis, ypatingas ir Cecilijos Pliupelienės kapavietę žymintis stogastulpis, didingas 1990 m. viso pasaulio butėniečių pastangomis pastatytas kaimo kryžius – visus šiuos paminklus kūrė iš gretimo Šaltinių kaimo kilęs meistras Stasys Karanauskas. Medinių kryžių yra kapeliuose ir daugiau, buvusią sodybvietę kryžiumi ir koplytėle įamžino Rimantas Janulis, senosios Baronų sodybos vietą mena stogastulpis su Rūpintojėlio figūra, pastatytas dėkojant Viešpačiui, kad giminės palikuonims buvo lemta po ilgų kelionių sugrįžti į gimtus kraštus. Masyvaus ąžuolo paminklas su kovotojų už laisvę ir teisingumą globėjo Šv. Arkangelo Mykolo skulptūra įamžina Butėnų vyrus, pokario partizanus bei mūsų kaimo laukuose žuvusį legendinį partizanų vadą Žalgirį.

Nuotraukose:

 

DSCF8235

Knygos viršelyje – puošnus XIX amžiaus koplytstulpis stovėjęs Juškonių kaime, datuojamas 1876 m., nufotografuotas Adomo Varno 1928 m.

 

DSCF8232

Tiesiog neįtikėtina: senuosius Daujočių kaimo koplytstulpius 1923 m. piešė tautos kultūra gyvai domėjęsis garsus dailininkas Kazys Šimonis

 

DSCF8233

Unikalus kryžius, statytas 1899 m., maro aukoms atminti, sumūrytos koplytėlės fone Svėdasų kapinėse

 

DSCF8230

Stebuklingos tvirtybės iš tolimų tolimiausių 1892 m. išlikęs kryžius Butėnuose

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 176 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top