Raimondas Guobis

DSCF7872Palengva, nedrąsiai šiauriniu didžiojo kaimo pakraščiu į Butėnus atslenka žiema. Tylu, ramu, kartais švelniai ūžauja vėjas, rudens nurengtą žemę, nurudavusias pievas, nupilkėjusius dirvonus, snaudžiančius miškus pridengia, paryškina švelnus švelnus baltumas. Ateina laikas kai vakarai ilgiausi, laikas, kai sekamos pasakos ir prisimenamos senosios istorijos, užsilikę kaime seniai tam pasirengia, tik, kad būtų kam klausytis.

Juk tai šimtą kartų geriau negu žvelgti į bežadį televizorių, matyti kunkuliuojantį neramioje ateityje pasaulį, vėl sugrįžtančius šaltojo karo ir ginklavimosi varžybų laikus...

Kokie laikai bebūtų, mes nebesubursime Butėnuose pulko jaunų vyrų, kad jie karžygių keliais išeitų Tėvynės ginti. Gal ir neprireiks, nes saugo milžino jėga...

Tylūs mūsų laukai, miškai, beveik be žmogaus. Kaip laužas, kuriame jau ugnis nebedega skaisčia liepsna, o tik rusena blėstančiais pelenais.

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF7872

Keliutė į žiemos pasaką

 

DSCF7877

Sunku akmenėliams palaukėj gulėti...

 

DSCF7875

Akmuoooo

 

DSCF7880

Gruodu skambantis kelias

 

DSCF7879

Tai beržas, lietuviškas beržas...

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 13 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top