Raimondas Guobis

DSCF4625Butėnų žemių pakraštys, Šventosios dešinysis krantas, smiltėti skardžiai ir vingis truputį aukščiau Biržiečio brastos. Ieškodamas tos senovės keliutės per šventosios srovę pakrantėje stovyklaujančius, iš gilių lėkščių srebiančius vakaro viralą, susitikau kelis smagius lenkų turistus.

Lietuva nuostabiausia šalis, žinoma patinka ir Estija bei Latvija tačiau Lietuva yra nuostabiausia. Keliones į šią šalį pradėjome apie 1980-uosius. Kanojomis leidosi pasroviui Ūla, Minija, Šešupe, Merkiu, Nemunėliu. Lygiai prieš dvidešimt metų keliavę Šventąja nuo pat Salako, žygi pradėję Luodžio ežere. Šiemetinis žygis prasidėjo aukščiau Antalieptės, pamariuose. Kelyje jau dvylika dienų ir planuoja plaukti dar dvylika. Visai neskuba - kur sugalvoja sustoja, pasėdi, pamąsto ką nors užsirašo, pasišneka ir vėl leidžiasi žemyn. Taip pamiršta kažkur toli egzistuojantį rūpesčiais persmelktą pasaulį. Lietuva tokiai kelionei pati geriausia vieta, nes čia daug laisvės, daugelyje vietų gali be jokių apribojimų vaikščioti po miškus, pievas, gali rinkti uogas, grybus, gali kūrenti laužą ir gali visą dieną nesutikti nei vieno žmogaus. Tai ir yra tikrasis Nemuno šalies žavesys.

Imame giliau. Kas tie žmonės įsikūrę nakčiai šalia žalio šilo, mano tėviškės kaimo pašonėje šilto šilto vasaros vakaro ramybėje. Aš tai Raimondas?..

Daugiausiai kalbuosi su vyriškiu, jis kaip tikrasis kapitonas daugiausiai ir kalba. Esąs žinomas Lenkijos rašytojas eseistas, literatūros istorikas Marek Bienyczik. Jo simpatinga žmona Lena Husszar, architektė, tikina, kad jos vyras esąs pats geriausias. Linksma mums visiems. Žinoma, lietuviškai jo dar nieko neišleido, tačiau tikisi, kad gal kas nors kada nors pasirodys, kad gal bus išjudinti ledai. Kita pora keliautojų taip pat iš literatūros mokslų duoną valgo, mokslų daktarų titulus užsitarnavę, universitetų dėstytojos - Dorota Siwicka Varšuvos universitete, o Olek Nawarecki - Katovicuose. Tyrinėtojai pačiame karjeros gražume, jau parašę daug knygų ir dar toliau su aistra besidarbuojantys, savo žinias dalijantys, ugdantys jaunąją kultūros darbininkų kartą. Kiek daug jų parašyta apie Adomą Mickevičių, kurio kūrybos nemažai skaitęs, juk ir "Ponas Tadas" ir "Vėlinės" ir poezija, kiek daug ten mūsų tautų istorijos. Kalbėjomės apie lenkų rašytojus Ignotą Kraševskį, Henriką Sinkevičių, apie Česlavą Milošą, kurį beje aš žinojau labiausiai. Pasirodė, kad ir mano pašnekovams jis buvo svarbiausias. Šiek tiek užsiminėme apie žymiausią tos tautos poetę Vislavą Šimborską, o po šnektelėjome apie šlėktomis vadintus bajorus, kunigaikštystę, respubliką bei bendrą mūsų tautų istoriją. Paklaustas lietuviškųjų kūrėjų pavardžių prabilau apie Maironio poeziją, kuri žadino mūsų tautą didiems žygiams, žadino nepriklausomybei ir narsiam gyvenimui tautoje. Sugiedojau kelis posmus "Lietuva brangi." Ir mums visiems prie Šventosios buvo taip pasakiškai ramu.

Kaip vėliau paaiškėjo, kad puikiausias vyno ekspertas esąs, Marek ištraukia elegantiškų formų nedidelį buteliuką stiprios rumuniškos vaisių trauktinės "slivuvkos". Po taurelę mažylėlę, po to dar po vieną ir apie futbolą. Na jis sirgęs už prancūzus, mat šitiems daug sentimentų - su žmona susipažinęs dažnai meilės miestu pavadinamame Paryžiuje. Ir tada dar apie mūsų nuostabią upę, apie kanojas, kuriomis plaukia todėl, kad gabenasi nemenką mantą. Apie tai, kad laivai jų nuosavybė ir apie labai gerus bičiulius kurie atvežė juos su visa manta iki Vilniaus, apie norą pradėti savo žygi Kriaunos upele, tačiau joje suradę vandens vos per sprindį...

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF4625

Keliautojai iš Lenkijos Butėnų krante. Iš kairės Marek, Dorota, Olek ir Lena.

 

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 215 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top