Raimondas Guobis

DSCF2304Daug kas girdėjo, kad prie Šventosios upės, netoli Svėdasų yra Butėnų kaimas žinomas visų. Kaimas, kurio bendruomenė trankiai ir smagiai mini ne persirengėlių dieną, tačiau tradiciškai švenčią tikrąjį Užgavėnių virsmą. Tad antradienį po Butėnus ir apylinkes klajojo pats tikriausias aukštaitiškas Gavėnas su marga palyda.

Dar prieš vidurdienį garsiai šaukdami, dainuodami, burtaudami, labai geras prekes siūlydami įvairiais pavidalais pasivertę, įsijautę, beveik įsikūniję butėniečiai pasirodė atokiame tarpumiškių kaime Vilkabrukiuose. Svarbiausias - visos varpeliais skambančios, baisiais balsais žiemą ujančios "gvardijos" priekyje drąsiai žengęs, trobų duris vėręs ir griausmingai sveikinęs, linkėjęs Gavėnas. Patenkintos, džiaugsmingos pasiliko sodžiaus moterėlės, o ypač seniausioji, dar iš 1921 metų užsilikusi smarkuolė, linksmuolė Janė Prievelienė.

Miško takais, sniegynais nubarstyti Šilai palei Nasvę, bei Šventosios slėniuose. Be sustojimo aplenkta Žalioji, stabtelėjimas Šaltiniuose prie molinio ir jaukaus namelio, kuriame jauna šeimyna su mažiukų vaikelių porele taip smagiai gyvena.

Butėnų pakraščio dvaras - "Barono sodyba" be dvasios pasirodė. Kaip užkeiktame dvare - durys visur atviros o žmogaus net šaukdamas neprisišauki, tik kažkur požemiuose durys virs virst, tačiau žmonių ir ten suieškoti nepavyko. Tik elniai kupeton susibėgę nuo balto kalnelio baukščiai žvelgė. Dar ekskursas į istorinį Jurgio Galo vienkiemį, pasisukinėjimas aukštutiniame kaime - taip gardūs senosios Elzės Šukienės bei jos dukros Jolandos blynai bei naminėlis vynas. Kaip čia nepamažinus valgio ir gėrimo - juk reikėtų bent dvylika kartų užustalėn sėsti ir gardžiai riebiai bei sočiai pavalgyti. Taip sodžiun dosnius metus laimėti, tiesiog laimę dar dvasinę prisivilioti.

Senoji ūlyčia gyva šunų amsėjimu, kuomet vietinio amsiaus balsas atsimušęs į pušynėlio sieną smarkiu aidu atgal sugrįžta ir atrodo, kad anapus upės šuo atsiliepia. Tad, į tą klaidų atliepą mūsų šuo vėl šuniška kalba prabyla... Rima šypsosi plačiai dideli maišą "ubagams" paduoda, taip perka ūkio ir šeimos sėkmę. Mikucko namuose puikiausia nuotaika, Onutė derasi su užjūrinėmis kupčiankėmis, Jonukas tik šypsosi ir nori su Gavėnu susiimti, bet tas ne tik tvirtas, bei miklus bet ir šmaikštus, tiesiog žodžiu gudriu, išmintingu, nuo beprasmio neapgalvoto išpuolio jaunuolį sulaiko.

Bronė Valuntienė smalsiai, iš dienos miego pakirdusi, žvelgia, iš karto net nesuvokia, kas čia tokie į jos šimtametę ramybę įsiveržė. Kiek jinai gavėnių pragyvenusi, ši, matyt, jau šimtas pirmoji, nes už poros mėnesiu ji savo šimtas antrųjų metų sukaktį minėsianti. Čigonė tuoj atkiša jai kortų vėduoklę ir siūlo traukti - laimingiausią. Nors senolė jau labai senai ištraukė ilgo ir laimingo gyvenimo kortą, bet dar nors truputis papildomos laimės ir pasisekimų ne pro šalį.

Adolfina Meškausienė deda ant stalo du sūrius, masyvius, tarsi rupiai atskeltos pliauskos, didesnis žemiau, o mažesnis, jau padžiovintas - aukščiau. Oj tai dėkui. O korta lemia greitai į namus pagalbon ateisiančio jaunesnio vyro burtą.

Rimanta Žvirblienė vaišina pačiu tikriausiu avižiniu kisieliumi, spalgenomis pagardintu. Ech kaip gardu, smagu mažosioms čigonėlėms, eiliniam "CA" kareiviui, o ir Gavėnas viską kas saldu gardu ir svaigu labai mėgsta. Šiandien didžio valgio diena, tai kaip smakas kemša, sūrį kanda, gėrimą maukia, net per juodą barzdą varva... 

Jonas Klimas nuburbia kaimo gatve karvių ūkio tvarkyti su elegantišku, rausvu japonišku traktorėliu. Jis pagarbos ir didelio Gavėno dėmesio vertas vyras, mat turi bene vienintelį kaime arklį, kuris taip būtų tikęs mūsų kompanijos daktarui joti. Juk jis iš Vingerijos, "nepėsčias" specialistas. Gal dar kitąmet tą keturkojį šleivakojį panaudosim - jei dėl senatvės nepasiligos ir nebus atiduotas mėsininkui skūrlupiui.

Prisideda iš burtų mokyklos grįžusio jaunimo būrelis, dar keli suaugę. Iš kaukės - veido atpažįstu sustingusio veido, nepaprastai paslaptingą velnią, sukinėjasi ir daktaras "vingeris" - jam jokių problemų pamatuoti spaudimą ar kitokią pirminę apžiūrą atlikti tik švelniai prisilietus, juk šią stebuklingą dieną jo magija stipri kaip niekad. Giltinė - baisus vaizdas - baltas kaulėtas veidas, juodi drabužiai ir dalgis. Jos nereikia bijoti, nes šiandien ji mirtį ne žmogui bet visam pasaulio tuštumui, blogiui lemia.

Senąją ulyčią nusiautę žiemavariai pasipylė po butėniškąjį Londoną, po Sero rajoną. Ten, mūrinukuose, daug linksmų žmonių, daug visokių gėrybių pelnė, tuomet, kaip bitelės ratuoti leidosi žemyn. Kiekvieną įžengiamą kampelį stengėsi numindyt, lazda pabaksnoti, burtų burtais pavasarį kviesti ir šaukti visa gerkle: "Žiema, žiema eik iš kiemo ū - ū - ū..." Ar baisu? Taip beplyšaujant, bedainuojant apie nueinančią žiemą, apie šėmus jautelius ir avinėlių arcavones, didįjį kaimą apgaubė paslaptingos sutemos. Tuomet, tad, geradarė Lendrina katilą su šiupiniu ant laužo kaitino, visa ką surinkę sudėjome ant stalų ir visi maži, dideli susirinkę pradėjome šauniausią "ubagų balių". Srėbėm, valgėm, šildančius, linksminančius, išjudinančius skysčius gėrėme, kojos jau pačios kilojosi, o dar kai muzikantas Vytautas iš Svėdasų užgrojo akordeonu ir smagią visiems žinomą dainą užtraukė, tai smagu, smagiau, smagiausia buvo. Tarsi visi ir atlėgo, net piktieji teisėjai panorę Gavėną už viliones į piktadarybes bei nuodėmes nuteisti, jo pasigailėti nusprendė. Juk geriausi, uoliausi yra atsivertėliai. Gavėnas, gi, dėkodamas už gyvastį išsaugotą pažadėjo visas keturias dešimtis dienų kontroliuoti ar nieks nevalgo draudžiamų valgių, ar nesilinksmina. Už prasižengimus bausti pasirengęs, peiliu prarėžti pilvą ar nurėžti smalyžį liežuvį. Kad karalysčių galios patenkintos būtų sudegino demono iškamšą ant laužo. 

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF2304

Žygiui po kaimą pasirengęs Gavėnas ir jo linksmosios čigonėlės

 

DSCF2333

Užgavėnių smarkuoliai žengia per senojo kaimo ulyčią

 

DSCF2322

Greitai 102-ąjį gimtadienį švęsianti Bronė Valuntienė jau seniai ištraukė laimingo ir ilgo gyvenimo kortą...

 

DSCF2336

"Avinėlis pasipurtė" - visi puolė rinkti plačiai pažertų monetų

 

DSCF2339

Už lango - svečiai keisti ir netikėti

 

DSCF2344

Didžioji šios dienos linksmybė - prie viską nuvalančios liepsnos

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 16 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top