Raimondas Guobis

Subtilaus jumoro, stipraus tikėjimo, gentinio sąmoningumo, didžio pasididžiavimo savo misija, nesulaužomos vienybės tauta, pasak Gilberto K. Čestertono, pati tobuliausia, geriausiai organizuota iš žinomų pasaulio tautų. Jie amžius gyveno šalia mūsų - lietuvių ir mes pažindami jų gyvenimą, susidurdami su jais kasdieniame gyvenime, net varžydamiesi prekyboje, versle ir kituose dalykuose darėmės tobulesni. Jų neliko, ir mes pasidarėme kitokie, nors rodosi išgyvenome, atsiprašėme dėl mūsų tautiečių piktadarybių, bet vis dar tebesinešiojame tos bendrapiliečių netekties dėmę.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 6241Sekmadienį, vasario 16-ąją Svėdasų meno galerijoje atverta mano piešinių paroda "Žemė žuvų ženkle". Parodoje penkiolika unikalių, istorijos legendos principu sukomponuotų piešinių su įdomiomis antraštėmis, ir gražuole žuvimi papuošta afiša ir meninis Šventosios upės ir jos pakrančių ties Butėnais piešinys.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 6223Šių metų, minimų kaip piliakalnių ir tautinio kostiumo vasario 16-osios paminėjimo Svėdasuose tema buvo "Tauriųjų kalnų karalystė". Melstasi už tėvynę, Laisvės skvere šventės vėliavą kėlė krašto ūkininkai, veiklusis jaunimas pradžiugino verslumu, gebėjimu sumaniai panaudoti tautinę simboliką - kad ir gaminant žele, koncertavo aukščiausio lygio folkloro atlikėjai iš Vilniaus.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 0425Įžengėme į Naujuosius Metus, į 2017-uosius, kurie paskelbti Piliakalnių metais. Smagu, kad jų išvakarėse svėdasiškiai Svėdasų bibliotekos meno galerijoje galėjo beveik du mėnesius gėrėtis kraštiečio, iš Šaltinių kaimo kilusio tautodailininko Stanislovo Karanausko tapybos darbų paroda, kurioje buvo keletas puikių paveikslų su Aukštaitijos piliakalnių ir pilių vaizdais. Beveik devynių dešimčių gyvenimo metų patirtimi turtingas meisteris S. Karanauskas, labiausiai žinomas kaip monumentalių ąžuolinių paminklų kūrėjas, tačiau yra žavingi ir tautinės kultūros kodą perteikiantys piešiniai.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Nūnai jau daug metų Lietuvos respublikos seime ir visuomenėje skamba piliečių nuogastaujančių dėl žemės pardavimo užsieniečiams balsai. O ką apie tai manė tarpukario Lietuvos žmonės, tautos ideologai? Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrėjas, tautiškai nusiteikęs ir puikiai plunksną valdantis Vladas Putvinskis paliko didelį pluoštą straipsnių, kurie, manau, būtų įdomūs bei aktualūs ir šiandien. Pradėdamas „Įdomiosios istorijos“ rubriką pateikiu šio autoriaus minčių apie tautą ir žemę.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Kaip aš ieškojau piliakalnio, ką mane Šventame miške Dievas pasakė... Kaip dailią "auksinę" lazdą išsilaužiau, kaip klajojau po Valintos ir Ivonės santaką ir ten piliakalnio ieškojau, kaip apie pono Jaugelio mišką, Didšilį ir kitus dalykus dar daugiau sužinojau.

Naujųjų metų diena... Šiluma, po lietaus ne tik melsvas, rausvas, bet miške žalias žalias pasaulis. Minčių tėkmėje tolimų tolimų laikų, Tėvo atmintis, sekmadienis, žydų palaidojimo vietų lankymas, paminklinis akmuo, nulaužta ir priklijuota jo juoda skiauterė. Šūviai skambėjo čia. Užrašas ant monumento labai teisingas, kad tai padarė naciai ir vietiniai jų talkininkai. Vyžuonų žydų kapavietė pirmapradžiame, spalvomis ir vaiskumu užburiančiame šile. Aplink - riešutynas didysis, čia pat po šlaitu stačiuoju, savo leduotomis akimis lankstuose miegančios senvagės. Ilgai nešiota mintis, suvokimas, kad iš šio Švento miško kur seniai seniai, dažnai dažnai su Tėvu riešutaudavome išsipjauti lazdyno lazdą piligrimystei... Šventas miškas, šventa diena, tad "auksinę" saulėje tauriai spindinčią lazdą man atidavė tik sulaisčius žemę krauju... Viskas taip dieviška ir teisinga. 

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

Šiemet minime 200–ųjų Prancūzijos Napoleono ir jo kariaunos žygio į Rusiją jubiliejų. Jis pažymėtas istorinių žygių ir mūšių inscenizacijomis Kaune, Deltuvoje ir kitose vietovėse, bet ar užsiliko kokių didžiojo žygio pėdsakų Anykščių krašte?

Istorikai ir mąstytojai visais amžiais žavėjosi Napoleono Bonaparto genijumi, kažkas net pasakęs, kad Dievas sukūręs Napoleoną galėjo eiti pailsėti, nes kūrinys buvęs ypač tobulas. Napoleonas puikiai vykdė įvairias reformas, puikiai kariavo, planavo sukurti dar neregėtą – Europą, Aziją ir gal net Afriką jungiančią imperiją, tad siekdamas savo tikslų 1812 m. vasarą išsirengė žygin į Rusiją.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 5078Trys karaliai atėjo, dovanas jiems padėjo... "Kadaise dainuodavo linksmi, po sodžių vaikščiojantys bernai, keistai, išverstais kailiniais ir kitomis grožybėmis pasirėdžiusi trijulė simbolizuojanti kadaise gimusio Kristaus pagerbti atėjusius Rytų išminčius - Tris Karalius." Vaikšto, sveikina, kalbina, linki puikiausių metų ir sėkmių sėkmės.

Senoji pakraštinio Svėdasų seniūnijoje, bei Butėnų seniūnaitijoje Vilkabrukių kaimo gyventoja Janė Prievelienė, kuomet jos pasveikinti atvyko Kalėdų Senelis su palyda prabilo, kad niekad jų kaime diedelis ir nesilankė, nebuvo "mados", o štai Trys Karaliai tai ir jai mažai būnant ir dar visai neseniai, prieš kokius tris dešimtmečius vaikščiodavo. Gal kitais metais ir Butėnuose bei apylinkėse vėl pasirodys vis dar laukiami ir nepamiršti Trys Karaliai?

Skaityti daugiau...

svedasu kvietimas

Raimondas Guobis

IMG 3076Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. okupavusių, o taip pat nuožmiai ir po antrojo pasaulinio karo šeimininkavusių sovietinių okupantų bei jų talkininkų aukoms atminti. Juk iš mūsų stoties jau 1941 m. judėjo vagonai veždami tremties keliu pačius geriausius valstybės piliečius. Sunkiems darbams, badui, šalčiui, paniekinimui ir kitoms kančioms. Viena iš keliolikos deportuojamų anykštėnų šeimų buvo mokytojų Mačeikų.

Skaityti daugiau...

Raimondas Guobis

IMG 3034Jau artėjančio rudens ir prasidedančios žiemos ilgais vakarais, Lietuvos kaimuose ir miestuose rūpestingos rūpestingi tėveliai, seneliai ar giminaičiai bičiuliai norėdami protingai ir naudingai pabendrauti su vaikais ima sekti ar skaityti pasakas. Žinoma jos būna ir garsiojo Andersono, Grimų, lietuvių ar dar kokios kitos liaudies, o štai svėdasiškė, filologė, susipratusi lietuvė Dalia Dilytė - Staškevičienė pabandė savo anūkėlei Mildutei sekti pasakas apie Lietuvos istoriją.

Skaityti daugiau...

Subkategorijos

Nuorodos

2% parama

Butėnų bendruomenę galite paremti skirdami 2%

Butėnų kaimo bendruomenės kodas 300137308
Banko Swedbank kodas 73000
Butėnų kaimo bendruomenės sąskaitos Nr. LT267300010091303166

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 65 svečiai (-ių) ir narių nėra

Draugai

fejospasaulis.lt

Lankytojai

Patalpinta:

Hostingas Serveriai.lt

Sukurta: Origins.lt

Scroll to top