Šiltą besibaigiančio rugpjūčio savaitgalį Šventoji virsta judriųjų pramoginių Lietuvos vandens kelių "autostrada", kuria nuo ryto iki pat vakaro virtinėmis ir porelėmis bei po vieną leidžiasi srove žemyn spalvingi laiveliai - baidarės, gumvaltės ar net lydekas viliojančių ir upę "šukuojančių" žvejų valtys.

Pakanka gera valandą praleisti prie upės, kad pamatytum ir įsitikintum keliaujančių - gausybe.

Išneria raudona baidarė, iš paskos dar viena ir dar viena, suka prie kranto - "švartuojasi" kopia į kalnelį įsitaiso ant suoliukų aplink laužavietę netoli vienišo žilvičio. Užkandžiauja, smagiai smagiai kalbasi, mat tarp savęs, pačią jauniausią, auksaplaukę gražuolę "žvaigžde" vadina. Panevėžietės - sumaniai dvivietes baidares net keturvietėmis paverčiančios - viena narsi motinėlė tokioje kartu su drauguže dar ir du nevisai mažus vaikučius veža. Panevėžietės.

Dar vienas raudonlaivis desantas - visi smagiai iria, tarsi kažkur skubėtų ar greičiu žavėtusi. Vienam matyt moterėlės ar vyruko poron nebeteko, bet visai nenusiminęs jis dvivietę baidarę neatsilikdamas iria. 

Štai štai linksmuolių aštuoniukė keturias raudonas "eldijas" į tandemą nematytą keliauja, viens kitą mato, beveik liečia - smagiai šnekučiuoja. Štai trys ar keturi nemenki vyrukai patenkinti didelės guminės valtės sulinkusiame viduryje bumbso, o tvirtos mergužėlės posmarkiai iria. "Ar dėl to jas pasiėmėt?.." Pasirodo, kad daugelis tokius stebuklus, išauklėjimą, auklėjimą ar pasišventimą pamatę, panašiais žodžiais šitą keistą kompaniją palydi.

Pajuokavus, kad į muitinę užsukti reikėtų nieks neklauso, tik itaria, kad čia jiems tabaku ar kokiu kitu svaigalu išsipirkti reikės. Ne ne, nebijokit, nei kontrabandinio nei valstybinio nerūkau, tiesiog smagu pasikalbėti, pasveikinti ir nors kiek keliaujančių paslaptis praverti. Iš kur, kaip, kodėl, prie Žaliosios tilto ar kokioje kitoje vietoje mėlynas, žalias, geltonas ar raudona laiveles į vandenis įleido? Per pusvalandį tądien pavyko gal dvi dešimtis laivelių suskaičiuoti - gerai muitinė uždirbtų.