Raimondas Guobis

DSCF6024Vasaros popietė. Saulė kažkur už aukštųjų bažnyčios bokštų. Jauki vėsa krenta į tingiai šlamančią Šventosios tėkmę. Taiki ramybė. Didysis žvejas, kairiojo kranto simbolis Albinas pataiso ant kabliuko virtą žirnį ir dar kartą švysteli meškere. Primerkta akimi seka rausvą plūdę, o jai niurktelėjus smagiai trūkteli ir ant kabliuko raibuliuodama suspurda mažytė žuvelė.

Sunerimsta šalia tupėjusi antis. Iki tol tarsi snausme sustingusi, staiga sujuda ir pakreipusi galvą žengteli porą antiškų žingsnių žmogaus link. 

"Išmakinau last žuvį. Iš viso pulko tik dvi ėda, dvi žuves mėgėjos..." - linksmai savo potyriu dalijasi meškeriotojas. Smulkiomis žuvelėmis ir pamaitina antelę - sulesa, sugurkia iš karto ir visą dešimtį, o po to jau nebeliečia. Jaučia saiką. Norėdamas parodyti, kad yra taip kaip sakąs švysteli mažytę aukšlę prie paukščio, ant kranto smilčių. Žuvis strykteli aukštyn, apsiverčia, bringteli ant kito šono, kelis kart įkvepia, vėl stipriai šokteli, krenta į smėlį, aplimpa smiltimis. Antis nepasijudina iš vietos. Tingi ir soti? Žuvelei pasiseka: šokteli dar kartą, kitą ir įšoksta į upę. Pajutusi vandenį sustingsta, sujuda, pelekais nusistumia nuo sekliaus ir vikriu gyvybės džiaugsmu neria į gelmę. Ir mums visiems linksma, kad tokia šios aukšlės laimė...

Autoriaus nuotraukose:

 

 DSCF6024

Ant smilčių išmesta ir antelei aukojama aukšlė išliko gyva...

 

DSCF6125

Albinas ir jo antinėlės

 

DSCF6054

Žuvies mėgėja budi

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 11 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top