Raimondas Guobis

Rudens vakaras, prieš pat saulėlydį variu spindinti, raibuliuojanti Šventosios tėkmė, pakrantėje besipulkuojančių ančių siluetai, balandžių burkavimas skardžioje patiltėje, aukštos kalvos šlaite dar nesenai auksiniu raudoniu liepsnoję, nūnai nuogais kamienais rymantys klevai, aukščiau didinga tarsi pilis raudonsienė bažnyčia...

Nutilusio vakaro ramybėje kaukšintys praeivių žingsniai, sėdiniuojantys ant Vyskupo aikštės suoliukų, tarsi niekur jau neskubantys žmonės ir jau į šventovę pamaldoms skubantys.

Paslaptingas, dvibokštis mūras, reta didybė, juk ši bažnyčia viena didžiausių ir pati aukščiausia Lietuvoje, čia arčiausiai dangus...

Per visą ploti išsitiesę akmeniniai laiptai, bokštus ir bokštelius vainikuojantys kryžiai, masyvios durys, atmintyje vasarinės apžvalgos aikštelės globotojos Reginos, rodosi niekada nuo veido nenuslystanti šypsena.

Šventovės erdvė užlieta perlamutrine šviesa, vitražų spalvomis dūžtanti žaismu ant šviesių sienų, neišpasakytai tyliai praeinanti moteris. Visų Dievo ieškančių namai, čia ir tik čia reikia ieškoti Dievo, trokštant išgirsti Viešpaties tariamus, padrąsinančius, iš beviltės vaduojančius žodžius: „Sek paskui mane...“ Tuos pačius, kuriuos išgirdo ir šio šventnamio globėjas, kadaise su šykščiais lupikautojais pinigus skaičiavęs muitininkas Matas. Išgirdo širdimi ir viską metęs, palikęs pasaulio tuštybę išėjo Dievo žodžio, Dievo karalystės skelbti. Nedidelė šventojo figūrėlė aukštai, beveik pačiame didžiojo altoriaus viršuje, su knyga, kaip ir evangelistui dera...

Senai nekantrius nusidėjėlio šnabždesius girdėjusios barokinės senosios bažnyčios klausyklos ornamente – smailiasnapė, mistinė evangelijų paukštė, čia pat ant sienos ir modernus palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslas, vyskupo kepurė, aukšta figūra ir tikėjimo liepsnos liežuviai. Šoniniame altoriuje, kukliai nedidelis Šv. Onos su besiglaudžiančia Dukrele paveikslas, mintyje tokia didinga jai pašvęsta iškilmė, kaspinai, vėliavos, trimituojančių angelų apsuptame choro balkone puošniu vamzdžių mišku spindintys  vargonai...

Prie Jėzaus ir Dievo Motinėlės skulptūrų jaukiai virpėdamos dega mažytės tikinčiųjų uždegtos žvakutės. Beveik pačiame priekyje sėdi kasdienės vakarinių pamaldų lankytojos – jau daug metų prie invalido vežimėlio ligos prikaustyta bet nuolat besišypsanti Reginutė ir ją į šventnamį atvežanti, pasiaukojanti vienuolė Inga. Dar jauna, mąsli, asketiška skarutė jai taip dera. Pamaldžiosios bažnyčioje surandančios atgailą, džiaugsmą, bendrystę su Viešpačiu, kiekvienos pamaldos joms gražios, svaigios ir taurios. Atmintyje – Tikėjimo metams skirtą visos paros adoraciją garbinant Švč. Sakramentą. Kantriai maldingai išbuvusios visą naktį ir jautusios didžiulę palaimą.

Ir štai vakaro tylą  suvirpina skambantis varpas. Didysis, apie dvi minutes aidintis ir pasak zakristijono Antano ir per tą trumpą laiką net šešiasdešimt dūžių paskleidžiantis, jo dundesys švelniai nutylančius aidu nutrūkstantis. Kartais skambina pats, bet dažnai padeda nuolatos aplink bažnyčią besisukinėjantys „mažieji broliai“ – Antanas ir Arūnas, o kartais ir bokšto „labirinto“ saugotojai. Zakristijonas pamaldžiai klausosi, žvelgia, padėkoja. Veikiai pro duris žengia ir nuolat puikiai nusiteikęs besišypsantis vargonininkas Rimvydas, ką sutikęs mielai persimeta vienu kitu žodžiu ir stačiais laiptais žengia viršun, prie didžiųjų vargonų, jau laikas Viešpatį garbinti...

Jau prie altorių švyti žvakės ir žibintai, vakariniam Šv. Mišių šventimui dažniausiai vadovauja vikaras Nerijus, rečiau – klebonas Petras, o kartais iškilmingai – net abu. Evangelijos žodžiai, giesmės, trumpas pamokslėlis, keletas ar keliolika komuniją imančių. Žengiu iš šventovės rodosi dar neišgirdęs, o gal jau išgirdęs palaimingąjį: „Sek paskui mane...“

Autoriaus nuotraukoje:

IMG 4307

Pamaldžiosios, viena kitai labai reikalingos Ingutė ir Reginutė. Jau daugiau negu dveji metai prabėgo nuo tos dienos, kai šią dievišką bičiulystę nutraukė mirtis...

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 119 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top