Raimondas Guobis

Veik pačiame Utenos miesto centre, Dauniškio ežero pakrantėje stūkso aukštaitiškai miela, pušimis apaugusi kalva - Aukštaitijos partizanų kapinynas, tikriausias tautos panteonas.

Jame aukštu, dangiškais laiptais kylančiu bokštu baltuoja Marijos Kankinių koplyčia pastatyta iš Butėnų kaimo kilusio Aleksandro Žemaičio (1911 - 1993) lėšomis.

Augo Butėnuose, lavinosi, darbavosi Utenos banke, po 1930 metų tėvas Feliksas Žemaitis pardavęs ūkį Butėnuose nusipirko didesnį žemės plotą su trobesiais Katlėrių kaime netoli Utenos. Jaukų, ramų gyvenimą sudrumstė Sovietų sąjungos ir Vokietijos sukeltas karas, po to sekusi okupacija. Aleksandras pasitraukė į Vakarus, iš Vokietijos pateko į Ameriką, kur vertėsi prekyba nekilnojamu turtu, sukaupė nemenką kapitalą. Sovietmečiu lankėsi Lietuvoje, vieną syki atvyko švęsti vyriausios sesers Emilijos Juzėnienės auksinių vestuvių. Kuomet Lietuva vėl tapo nepriklausoma, pasakęs, kad viską ką svečioje šalyje sukaupęs dovanos tėvynei. "Nei vienas centas nepasiliks Amerikoje..." 

Tėvų ūkis Katlėriuose buvo sunaikintas, šeima ištremta, išblaškyta, brolis Jonas (1923 - 1948), pasivadinęs Maumedžiu kovojo prieš okupantus partizanų gretose, žuvo. Kartu su likimo broliais buvo užkastas smiltyne prie Dauniškio ežero, tiksli kapo vieta nežinoma. Pirmaisiais laisvės metais Aleksandrui kilo mintis brolio Jono ir jo bendražygių atminimą paženklinti koplyčia tautos karių panteone Kančių kalneliu vadinamame.

Ir labai greitai, tereikėjo nepilnų metų, kalvoje iškilo architektų Algimanto Kuro ir A. Remeikio suprojektuota šventovė - Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčia. Numatytą šventinimo dieną rūpesčius veik užbaigęs Aleksandras 1993 metų rugpjūčio 22 - ąją nuvyko į Katlėrius, kopė į kapinių kalnelį ir krito širdies smūgio pakirstas. Tad mažosios šventovės pašventinimo diena - buvo ir geradario Aleksandro laidotuvių diena. Po kelerių metų mažoji bažnytėlė priglaudė ir jo žmonos Marijos palaikus.

Kalva matyti iš toli, švyti balti vartai, baltas bokštas, aukštaitiškas šilas pušų viršūnėmis siūruoja. Mediniai kryžiai, paminklai, tipiški karių kryželiai žuvusiems partizanams, Tėvynei, Laisvei. Daugelio čia pažymėtų partizanų palaikai nežinia kur užkasti. Daugelis jų pažymėti tipiškais karių kryželiais, čia ir saugume sušaudyto Teodoro Kvyklio - Klajūno ir Algirdo Varno - Gaidelio ir Antano Kraujelio - Siaubūno kapai. Jo, paskutiniojo Aukštaitijos partizano, palaikai ne taip seniai surasti, tačiau palaidoti ne čia parengtoje kapavietėje, bet Vilniuje, garbingiausiame karių panteone Antakalnio kapinėse. J. Žemaitį-Maumedį iš Butėnų žymi juodo akmens paminklas. Tad, butėnieti, jei pro šalį keliautum, stabtelk, užkopk į šventą kalvą, prisimink, pamąstyk, pagerbk, pasimelsk...

 

Autoriaus nuotraukose:

DSCF3734

Puikiai sukomponuoto memorialo autorius architektas A. Kuras ir jo pagalbininkas A. Remeikis

 

DSCF3729

Juodas laukų akmuo žymi menamą laisvės kovotojo Jono Žemaičio - Maumedžio kapavietę

 

DSCF3732

Kankinių Karalienės koplyčia ir jos statytojo Aleksandro Žemaičio bei jos žmonos Marijos amžino poilsio vieta

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 89 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top