Raimondas Guobis

DSCF1957Metraštininkas negali nerašyti. Jis gali nutilti, gali nieko nerašyti, tačiau vis vien ateis diena kuomet vėl prabils ir papasakos apie tai kas jau buvo. Tai kas buvo yra patirtis, praeitis yra dienos, kurių iš mūsų jau niekas neatims. Ir niekas neįvyksta šiaip sau, viskas tik vardan žmogaus, vardan jo išganymo, juk mūsų Viešpats nesiekia, kad žmogus būtų laimingas, tiesiog veda jį išbandymu keliu tobulybės link...

Šventas miškas ir piliakalnio paslaptis. Metų pradžioje buvo sniego. Buvo ir ledo. Tačiau tikrosios žiemos nepatyrėme. Sausio 1-ąją gaiviame, žaliame šile - Šventame vaikystės miške išsikirtau lazdyno lazdą. Dievai ją tik su krauju atidavė - smarkiai persirėžiau ranką ir gerokai jo nulašinau. Spėjamo piliakalnio Valintos žemupyje ties Gerkonimis surasti nepavyko...

Karalių dovanos. Trijų karalių šventėje skaidriojoje istorijos erdvėje - bibliotekos stiklo spintoje atverta paroda menanti piligrimystę į amžinąjį miestą - Romą bei Asyžių ir kitas Italijos vietas.

Dangui... "Žmogau, tavo veidas danguj atsispindi" - senųjų svėdasiškių portretų, mano fotografijose paroda Vilniaus mokytojų namuose veikė vasario - kovo mėnesį. 

Sava ir svetima laisvė. Vasario 16-oji ir šiokios tokios įtakos turinčių maištas, vėliavos... Aukštųjų kalnų karalystė - piliakalnių metų motyvas ir Vilniaus diena Svėdasuose - koncertavo Karoliniškių folklorinis ansamblis, Vilniaus mokytojų namų ansamblis "Kankleliai", solistas Emilis Korickis.

Lino pasakos. Rokiškio vaikų darželio-lopšelio "Varpelis" auklėtojos bei vaikučiai Svėdasuose surengė pasakiškų meno kūrinių iš lino parodą bei pradžiugino koncertu, kuriame šoko, grojo ir dainavo apie liną linelį.

Žuvys. Pasaulis įsisuko į Žuvų ženklą, žemė jo globoje. Vasario 19-oji. "Žemė žuvų ženkle" - mano piešinių ciklo - Šventosios žuvys ir pakrančių istorinis kodas paroda Svėdasų meno galerijoje.

Anykštijoje. Kovo 11-ąją kėliau vėliavą Anykščių miesto aikštėje ir sakiau šventinę kalbą. Svėdasų vyrų komanda laimėjo rajono krepšinio pirmenybes.

Ledas. Ežerą sukaustė ledas. Žvejai mėgavosi viliodami žuveles ir ant Beragio, ir ant Alaušo. Didesniais laimikiais niekas nesigiria. Kai kas mėgaujasi ledo pramogomis - važinėjasi pačiūžomis.

Apkalta. Pernykščiuose Seimo rinkimuose svėdasiškiai kartu su visais anykštėnais ir dalimi panevėžiečių dauguma balsų savo atstove išrinko neprastai atrodančią, tačiau nieko neypatingą jauną moterį Valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatę Gretą Kildišienę. Nemažai prisidėjo partijos vadovo  Ramūno Karbauskio pažadai - geros permainos ir mero Kęstučio Tubio agitacija. Deja, Baikalo ūdrų kailiniais besipuikuojanti gražuolė neapdairiai elgiantis R. Karbauskiui greitai buvo apkaltinta daugybe nuodėmių ir sausio 24-ąją savu noru iš išrinktųjų tarpo pasitraukė. Pakartotiniuose rinkimuose pranokęs žurnalistą Kristupą Krivicką mūsų atstovu tapo visiems gerai žinomas "valstietis" Antanas Baura.

Bitininkai. Buvau apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu už kultūrinę savanorystę. Įteikimo ceremonija vyko Juozo Miltinio teatre Panevėžyje. Smagu, kad tokiu pat žymeniu buvo apdovanotas ir garsus Kupiškio krašto istorijos tyrinėtojas Vidmantas Jankauskas, kuris į sceną užkopė su kuprine ant pečių, gerokai pranokdamas mane su įprastu keleivio krepšiu ant pečio. Vykintas Vaitkevičius buvo tiek sužavėtas mano kalbos apie Šventąją, apie upės ir tėviškės dvasią, apie mūsų šventą pareigą gyventi tėvynėje - "žydėti, ten kur Dievas pasodino", padovanojo savo keturių knygų veikalą apie Neries upę.

Arčiausiai dangaus. Pavyko aplankyti aukščiausias tėvynės kalvas - Medininkų aukštumoje stūksančius Juozapinės ir Aukštojo kalnus.

"Didžuvė" Kamajams. "Versmės" leidykla pradžiugino nauju serijos "Lietuvos valsčiai" leidiniu, net 3400 gramų sveriančia, žalia, tarsi didžuvė, knyga apie kaimyninę Kamajų seniūniją.

Partizaniškas. Anykštietiškas triatlonas šiemet vyko Šimonių bei Romuldavos šiluose ir buvo paženklintas pokario partizanų tema.

Jubiliejus. Gegužės 5-ąją švęstas draugijos "Alaušas" dešimtmetis - pamaldos bažnyčioje, koncertas ir vaišės bendruomenės namuose.

Trigubas jubiliejus. Pavasarį Svėdasuose vyko garbių kraštiečių - Ferdinando Jakšio, Algimanto Indriūno ir Vytauto Rimšos 80 metų sukakties paminėjimai.

Piligrimystės. Sekmines su grupele piligrimų iš Svėdasų šventėme Vilniuje. Karštai meldėmės praeidami Kristaus kančios stotis - istorines Vilniaus Kalvarijas.

Maršas Šarūnui. Birželio 17-ąją Aukštaitijos partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno (1917-1949) šimtmečio paminėjimas. Jaunųjų šaulių ir vyresniųjų maršas iš Butkiškio prie Andrioniškio iki Troškūnų, pamaldos, minėjimas ir konferencija vado tėviškės mieste. 

Piliakalnių metams. Birželio 19-23 dienomis vyko meno ir krašto pažinimo stovykla "Piešiame piliakalnius" gimtajame dailininko Kajetono Sklėriaus kaime - Kunigiškiuose. Respublikiniame VšĮ "Atvertos langinės" organizuotame renginyje dalyvavo dešimt mokinukių iš Kamajų, Užpalių, Šimonių, Svėdasų mokyklų, iš keturių rajonų. Aplankyta senovės Lietuvos sostinė Kernavė, Ukmergės bei Anykščių piliakalniai, susipažinta su Kunigiškių bei apylinkių įdomybėmis, kartu su jaunu archeologu bandyta tyrinėti Juodonių piliakalnį. 

Trumpiausios nakties Šventoji. Super Joninės Butėnuose prie Šventosios. Laukymėje prie vienišo žilvičio rungtasi tautiško sporto varžytuvėse, dainuota, šokta, ugnelės plukdytos. 

Šimtmečio svėdasiškiai. Pradėtas vykdyti projektas "Šimtmečio svėdasiškių portretų galerija". Savanorio - kūrėjo Jono Matulevičiaus ir dar du portretus piešia garsus portreto meistras Pranciškus Gerlikas. Vėliau, suvokiant, kad pripažintas, savo kainą žinantis, meistras neįperkamas, nuspręsta kitus paveikslus nupiešti prašyti anykštėną Alvydą Latėną. Pirmieji projekto dalininkai - brolių Sklėrių - dailininko Kajetono ir karininko Alfonso giminaičiai. Lėšos renkamos nelengvai...

Lietus Lietuvoj.Labai daug lietaus. Pasak Šventosios hidrometorologinių stebėjimų stoties direktoriaus Petro Buterlevičiaus, upės vandens lygis pakildavo net po 20-30 centimetrų per parą.

Misterija. Liepos 6-ąją  ant Juodonių piliakalnio vykusioje tradicinėje šventėje Svėdasų bibliotekos Šekspyro vaidintojų trupė suvaidino mano sukurtą misteriją "Mindaugas: taika ir vienybė", kuriame kartu sus svėdasiškiais sutartines giedojo jau garsi, iš Narbūčių kaimo kilusi solistė Brigita Bublytė.

777. Liepos 15-ąją buvo Žaliosios aštuonmetės 1977 metų aštuntokų susitikimas po 40 metų. Tą dieną nupiešęs dangų puošusius dieviškus kamuolinius debesis bei Šventupio kapinaičių viziją pradėjau dar vieną piešinių ciklą...

Paaukštinimas. Klebonas Vydas Juškėnas apleido Svėdasus ir išvyko į naują paskyrimo vietą - Zarasus. Tarnaus ne tik rajoninio miesto klebonu bet ir dekanu. Įdomu, kad dar senojoje vietoje laukdamas naujojo vyskupo Genadijaus Vodopjanovo OFM vizitacijos stengėsi, skubinosi ir klebonijos kieme įtaisė stiebą ant kurio iškėlė lietuvišką trispalvę. Net keista, kad taip nenorėjęs, kad Svėdasuose būtų įamžintas mūsų miestelyje 1910 metų vasarą senojoje klebonijoje apsistojęs ir bene dešimt dienų gyvenęs dr. Jonas Basanavičius. Pasirodo mūsų klebonas patriotas.

Klebonas. Iš Vaškų netoli Pasvalio atvyko naujas klebonas Raimundas Simonavičius (g. 1970 m., įšventintas 1997 m.). Tylus, dvasingas žmogus. Pamokslai paprasti, tačiau paženklinti gilia mintimi - parėjęs namo gali atpasakoti, gali su kitais girdėjusiais aptarti.

Aukštaitijos Šventoji. Rūpinantis kultūrinių inovacijų įmonei "Atvertos langinės" Utenos spaustuvėje išleistas mano plakatas "Aukštaitijos Šventoji" - piešinys žymintis brangiausios upės kelią, pagyvintas žalčio, baltojo raitelio, kamanės ir kitais simboliais.

DSCF1913"Čižiko čempionatas". Rugpjūčio 5-oji Butėnų diena - istorinio pažinimo žygis rytiniu kaimo žemių pakraščiu, aplankant Magazino pievą, Narunčio upelio konjoną, Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpį, Šv. Mykolo stogastulpį, "Barono vilą", bei Zeno Valuntos skulptūrų sodą. Po pietų bandyta žaisti "čižiko" ir žiūrėtas kelių valandų videofilmas apie Butėnus 1992-1995 metais.

Perkūno diena. Rugpjūčio 12-oji - Šv. Lauryno atlaidai Jononyse. Nors nedaug maldininkų, karščiausia diena, tačiau dvasia puikiausia. Procesija, klebono Eugenijaus Staleronkos pamokslas, giminių ir bičiulių atkritimas - reikalai, reikalėliai, vėl nesugautas lydys, "Krupnikas" ir kitos gėrybės ant pakermošio stalo pas Laimutę Varkujuose.

Lietuvą ir lietuvius mylėti... Rugpjūčio 8-oji - Tautos diena. Svėdasuose Vytauto Didžiojo ąžuolo ūksmėje prie paminklo Juozui Tumui - Vaižgantui skaitėme Vaižganto vaizdelį "Tėvelis obuolį reškia".

Dangun žengimas. Rugpjūčio 15-ąją Žolines šventėme didžiuosiuose atlaiduose Šimonyse. Ten šventos vietos, ten net tris kartus apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Turtai. Į tėviškę - giminės kapavietę Utenos kapinėse iš anapus Atlanto pelenais sugrįžo mylimas poetas Alfonsas Čipkus-Nyka Niliūnas. Suradau ten jį ir prisiminiau, mano labai jaunas dienas Butėnuose primenančius jo žodžius: "Mano laikas buvo tada, kuomet gamta ir knygos buvo daugiau negu viso pasaulio turtai."

Svėdasinis. Svėdasiškis patriotas, sėkmingas verslininkas, UAB "Alauša" vadovas Algimantas Čaplinskas atsigręžė į tėviškę - nupirko apleistą namą vadinamą "Australiją" Svėdasų centre bei ėmė restauruoti grafų Marikonių koplytėlę istorinių Šimonių - Salų vieškelių kryžkelėje.

Kibti į mokslus. Rugsėjo 1-oji prasidėjo pamaldomis bažnyčioje. Svėdasų Juozo Tumo Vaižganto gimnazijoje mokosi apie 200 mokinių, istorikės Gražinos Gvozdaitės auklėjamų dvyliktokų - aštuoniolika. 

"Australijos" lemtis. Spalio pradžioje pradėta griauti "Australija". Ne taip paprasta - kelių jaunų vyrų brigada darbavosi iki pat Visų šventųjų. Po to dar ilgėliau negu mėnesį, iki pat Šv. Kalėdų buvo griaunami ūkiniai pastatai, ardomi pamatai, išvežamos šiukšlės. Kas bus toje vietoje A. Čaplinskas neatskleidžia. Paslaptis žadinanti įvairius gandus.

Žavesio gyvenimu ir fotografijos maestro. Spalio 31-ąją bibliotekoje įvyko susitikimas su legendiniu fotografu, devyniasdešimtmečiu svėdasiškiu Vladu Žvirbliu. Apie meistro fotografijas kalbėjo jo archyvą tyrinėjusi Irma Randakevičienė.

Kur senelis Gediminas tauro ragą pūtė... Antikos laikų tyrinėtoja, filologė dr. Dalia Dilytė pradžiugino fantastine apysaka paaugliams "Gedimino paslaptis", kurioje populiariai pasakoja apie partizaninę ir piliakalnių Lietuvą, tėvynės meilę ir pareigą jos laisvę ginti.

Nenuilstantis Stasys. Mobilusis Stasys Gavenavičius iš Kauno į gimtuosius Svėdasus atvyksta dažnokai. Nors 87-erių metų amžiumi paženklintas, bet trykštantis energija, kupinas sumanymų, ypač rūpinasi mėnraščio "Svėdasų varpas" leidimu - jau išėjo 18 numerių. Gruodžio pradžioje prie dėžutės skaitytojų laiškams atsirado iškaba bylojanti, kad minėto laikraščio redakcija, redaktorės Almos Švelnienės kabinetas yra antrame kultūros namų rūmo aukšte.

Paukštelio giesmė. Vaižganto muziejus Kaune remontuojamas. Ekspozicija užverta, tik narvelyje čiulba vieniša kanarėlė, vadinama Mykoliuku. Muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas svajoja Vaižganto 150-ojo jubiliejaus proga garsiam svėdasiškiui šalia Vytauto bažnyčios pastatyti paminklą.

Indulgencijoms ne. Prisimenamas Martyno Liuterio tezių 500 metų jubiliejus. Šis vokiečių pranciškonas pasipiktinęs nuodėmių atleidimo - indulgencijų pardavinėjimu už pinigus, paskelbė garsiąsias tezes, kurios lėmė katalikų bažnyčios skilimą. Protestantai, kurie pagal savo mokytojus buvo skirstomi į kelias konfesijas plačiai paplito Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Nemažai naujojo tikėjimo pasekėjų buvo ir Lietuvoje, tačiau greit dauguma bendruomenių sugrįžo prie seno tikėjimo, nes juos užgniaužė į kontrreformacijos kovą pakilę katalikai. Svėdasuose protestantų tikėjimą paskleidė kalvinistai Radvilos. Vienu metu, XVI amžiuje miestelyje veikė abiejų konfesijų bažnyčios.

Žalia karalaitė. Gruodžio 17-ąją įžiebta Kalėdų eglutė - tobulas medis, kurį padovanojo miestelio gyventoja Vida Putrimienė. Programoje dėl įtakos grūmėsi kaubojumi pasirėdęs Rudenėlis ir jį nuo scenos nustūmęs bei eglutės žiburėlius įžiebęs senelis Elektrikas.

Žuvys tautai. Gruodžio 18-ąją žuvies parduotuvėje "Bajorų žuvis" Anykščiuose atvėriau parodą "Žemė žuvų ženkle". Ją pamatė šimtai Kalėdų švenčių stalui žuvies nusipirkti užsukusių. Įdomu, kad "žuvų" paroda keliavusi palei Šventąją pasroviui nuo pat birželio pabaigos nuo Salako, per Antalieptę, Dusetas, Užpalius, Jononis, Kavarską pasiekė Anykščius. Nepavyko jos parodyti tik Andrioniškyje, tačiau andrioniškėnai ja galės gėrėtis tuoj po Naujųjų Metų švenčių. Vėliau paroda vėl leisis žemyn upe Ukmergės, Jonavos link.

Gal arbatos? Gruodžio 19-ąją bibliotekoje atverta paroda "Dviguba arbata". Arbatinukai iš Arūno Vilkončiaus rinkinio, pasikalbėjimai apie arbatą ir jos gėrimą dar caro laikais, tarpukariu, sovietmečiu. Karšto ir gardaus gėrimo ragavimas iš briaunuotų stiklinių - taip gerti skaniausia.

Senolė. Kūčių dieną bene dvi dešimtys giminaičių kaimynų bei pažinojusių į paskutinę kelionę palydėjo 102-uose metuose užgesusią seniausią Svėdasų miestelio gyventoją Adeliją Gajauskienę.

Kalėdos. Bernelių Mišios švęstos vėlų vakarą, žvakių šviesoje. Iš visų pakraščių šventėms susirinkusių svėdasiškių ir artimų jiems prigužėjo pilna bažnyčia. Eglutės papuoštos labai kukliai, Betliejaus figūrėlės pakeltos ant paaukštinimo, Šventoji šeimyna įkomponuota į tvartelį menančią pastogę, nebėra anksčiau dominavusių palmių - vaizdas lietuviškesnis, istorijos atmintis artimesnė.

Kiaulinyko tyla. Kiaulių maras plečiasi - daug kur keliuku, takeliu žengęs gali susidurti su lentele, kad patekome į Afrikiniu maru užkrėstą zoną. Baisu... Daug kas laukia, kad maras praeitų ir vėl būtų galima auginti kiaules - pasiilgę "savų" lašinių, dešrų ir skilandžių.

Nominacija. Už nuopelnus Svėdasų vilčiai - ryžtą, drąsą savo namuose - Stepo Zobarsko gatvės 8 name atveriant privačią kirpyklą apdovanota Jurgita Gaučienė. Beje, miestelyje buvo pradėjusi gėles pardavinėti ir siuvėjos paslaugas teikti jauna Skipičių giminės palikuonė Skvarnavičienė, tačiau, pasibaigus vasarai jos verslas užgeso. Gal būt pavasarį jis vėl atsigaus?

DSCF1912Vytis. Lukiškių aikštėje Vilniuje numatomo Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio paminklo statybų darbai stringa, kažin ar ten iš viso iškils Vytį primenančio kardu ginkluoto raitelio skulptūra? Didžiuojasi, kad visus aplenkęs, ant šviesų akmenį su iškaltu Vyčiu prie įvažiavimo į Juodonių kaimą pasistatęs verslininkas Bronius Juozelskis, tačiau jau bene nuo 1990-ųjų ant juodo akmens iškaltas Vytis puošia Svėdasų miestelio gyventojo Romo Tarabildos sodybą. Tai kas čia pirmesnis?

Pensija. Paskutinioji šių metų diena buvo paskutinė ir daugiau negu du dešimtmečius, nuo 1994-ųjų Ežero gatvėje, o nuo 1998-ųjų pavasario, šiame patogiame prekybai gatvių kryžkelės kampe veikusiai Remigijaus Striuko maisto ir kitų prekių parduotuvei. Joje buvo galima gauti pačių geriausių silkių, pyragų, beveik 80 laipsnių stiprumo užpiltinės degtinės ir kitų gėrybių. Parduotuvė uždaroma dėl vis blogėjančių prekybos sąlygų, apyvartos mažėjimo ir savininkų noro pailsėti bei imtis kitų veiklų.

Blaivybė? Po Naujųjų metų įsigalės nutarimai dar labiau ribojantys alkoholinių gėrimų įsigijimą, griežtės įvairios bausmės, tačiau vertėtų prisiminti istorinę patirtį. Dar Levas Trockis rašė: "Pagrindinė girtavimo priežastis yra valstiečio gyvenimo tuštuma, ir ją reikia užpildyti aukštesniais kultūros standartais, švietimu, poilsiu ir sveiku socialiniu gyvenimu."

 

 IMG 6587

Seniausia Svėdasų miestelio gyventoja Adelija Gajauskienė

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Nuorodos

2% parama

Butėnų bendruomenę galite paremti skirdami 2%

Butėnų kaimo bendruomenės kodas 300137308
Banko Swedbank kodas 73000
Butėnų kaimo bendruomenės sąskaitos Nr. LT267300010091303166

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 20 svečiai (-ių) ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

Hostingas Serveriai.lt

Sukurta: Origins.lt

Scroll to top