Raimondas Guobis

Giedrą šeštadienį, saulei pasiekus vidurdienio tašką, Žaliojoje, prie Svėdasų atidengtas paminklinis akmuo ten gimusiam garsiam lietuviškųjų sklandytuvų konstruktoriui, svajotojui ir skrajotojui Baliui Karveliui (1911 - 1996). Buvusioje Karvelių sodyboje, ten daug metų veikė mokykla, susirinko didelis būrys piliečių ir kraštiečių. Kalbėjo aviacijos žmonės ir Prienų, Kauno ir kitų skrajonių vietų, bičiuliai, giminės, vietinės bendruomenės atstovai, apie Tėvynę, sakalėlius dainavo Svėdasų etnografinio ansamblio dainorėliai.

Dar 1928 m. pastatytu Nepriklausomybės dešimtmečio paminklu, kan. Juozo Tumo-Vaižganto tiltu, seno malūno griuvėsiais ir istoriniu mokyklos rūmu garsi Žalioji praturtėjo dar vienu paminklu - rausvo granito akmeniu, žyminčiu garsaus konstruktoriaus Balio Karvelio tėviškę. Jis čia gimė 1911 m. sausio 23 d., augo, mokėsi pradžios mokykloje, po to gimnazijoje, bandė įstoti į Meno mokyklą Kaune, o nepavykus Dotnuvoje pasimokęs tapo labai geru šaltkalviu - mechaniku ir darbavosi Kaune. Tėvams mirus, jau būdamas trečią dešimtį įpusėjęs vyras savo palikimą, paveldėtą kartu su dviem seserimis, sklypą su vandens malūnu bei dideliu namu pardavęs todėl, kad galėtų "nusipirkti sparnus". Kad galėtų sumokėti už sklandymo kursus Nidoje, įgyti teisę sklandyti, o po to ir pilotuoti orlaivius. Padangių keliai viliojo, didžioji aistra buvo laisvas sklandymas, galimybė lengva skraidykle be jokios papildomos energijos, tik gaudant dangaus vėjų srovės skrieti toli toli. Pažinęs sklandymo įtaisus, pats juos ėmė konstruoti - visą kartą vienas už kitą tobulesnių sklandytuvų su konstruktoriaus vardą menančiomis raidėmis BK bei serijos numeriu. Pirmasis buvo "BK - 1 Vanagėlis", antrąjį lėktuvėlį sukūrus ir bebandant Lietuvą užplūdo sovietai ir tik po ilgų negandų metų sugrįžus dar kelias sklandykles sukūrus darbus vainikavo modernus, ilgasparnis, plastmasinis sklandytuvas "BK 7 - Lietuva".

Net penkių tonų svorio granito riedulys, į jį įtvirtinta juodo akmens lenta su įrašu, kad čia yra sklandytuvų konstruktoriaus Balio karvelio gimtinė. Saulėtas dangus, kuriame plienine paukšte purptelėjo virš mūsų kelis ratus apsukęs nedidelis lėktuvėlis. Nuskambėjo svėdasiškių saviveiklininkų vedama brangiausioji giesmė - Maironio "Lietuva brangi". Paminklą su sparnuoto kryžiaus viršūne pašventino Vyžuonų klebonas Eugenijus Staleronka. Kalbėjusieji prisiminė nuostabų žmogų, gabiausią konstruktorių, sklandytuvų nepralenkiamą B. Karvelį, prisimintas jo gyvenimo kelias, meniška prigimtis. Juk nuvykęs į Kauną bandė įstoti į Meno mokyklą, nepasisekus mokėsi mechaniku Dotnuvoje, darbavosi šaltkalviu vienoje laikinosios sostinės dirbtuvėje. Po to jį įtraukė tuomet krašte kylanti pomėgio skraidyti, sklandyti banga. Tad siekdamas dangaus pardavė po tėvų mirties Žaliojoje likusį palikimą ir išvyko į sklandymo mokyklą Nidoje. Greitai įgijo sklandytojo. po metų ir orlaivio piloto teises. Norėjosi vis tobulesnių skraidyklių - jo aistra buvo sklandytuvai. Juos tuo metu jau konstravo Bronius Ožkinis, ir B. Karvelis ėmėsi kurti dar tobulesnius - puikus tvarinys buvo jau pirmasis, kurį pavadino BK - 1 Vanagėlis", antrąjį, ypatingai modernų bekonstruojant užklupo sovietų okupacija. Aviacijoje pasiliko darbuotis, pateko į sovietinį "Aeroflotą",  buvo pasiųstas į Rygą kur ir užtiko prasidėjęs karas. Likimas nubloškė į Rusijos gilumą, besibaigiant karui jau besirengiant namo buvo apkaltintas, areštuotas ir nuteistas dešimčiai metų nelaisvės. Pavyko išlikti net sekinančiu darbu ir nuodinga aplinka marinančiose aukso kasyklose.

Grįžęs Lietuvon darbavosi dirbtuvėse, tačiau greitai aviatorių buvo pakviestas vėl konstruoti sklandytuvus. Dar keli BK modeliai ir galiausiai septintasis nustebinęs visą skraidantį pasaulį. Ilgasparnis pagamintas iš moderniausios tuo metu medžiagos - plastmasės. Vokiečiai tiek sunerimo, kad įslaptino savo konstruojamų sklandytuvų duomenis. Nesenstantis žmogus, sugebėjo jau perkopęs aštuonių dešimčių metų amžių pasinaudoti konstrukcijoms, moduliams, formoms kurti kompiuterinėmis programomis.

Apie nuostabų specialistą, žmogų kalbėjo bendradarbiai, aviatoriai... Jautriai prisiminė aviatorius Pranas Šnioka, smagiai kalbėjęs bendradarbis apibūdino B. Karvelį kaip geležinį žmogų. Jam iš kelionių į Maskvą veždavo vos ne lagaminėliais vaistus, juk jis labai sirgo, kentėjo skausmus, buvo pasiligojęs nuo kasyklų dulkių ir sušalusių kopūstų, tačiau buvo kietas vyras ir niekados nedejavo. Pasidžiaugė, kad esąs laimingas jei nors pusmečiu savo rūpesčiu prailgino didžiojo metro gyvenimą. Kalbėjo apie aviatorių kaip ypatingą klasikinės muzikos mylėtoją, ir imperijos sostinės jam atveždavo ir Mocarto, Bacho muzikos įrašų plokštelių. Žodį tarė bendradarbis, konstruktorius Leopoldas Paknys, sūnus, Vidas Karvelis pažymėjo, kad paminklas tėčiui galėtų būti nuolatos besikeičiančių, vis tobulėjančių formų. Tai būtų tikrasis Karvelio pasaulis. Kaip Darius ir Girėnas Lietuvą išgarsino kaip puikių lakūnų šalį, taip B. Karvelis - pasaulinio lygio sklandytuvų gamintojų. 

Ar tikrai tas paminklas ką nors įkvėps, gal pareinantį berniuką? Juk konstrukcijos bei atmintis nenumaldomai nyksta ir grimzta į užmarštį.

Autoriaus nuotraukose:

 

Renginį vedė vienas paminklo iniciatorių

 

Atminties akmenį pašventino Vyžuonų parapijos klebonas Eugenijus Staleronka

 

Bičiuliškai, paprastai, žaismingai ir ilgai kalbėjo bendradarbis Vytautas Mekšriūnas

 

Dainavo ir grojo Svėdasų kultūros namų ansamblis

 

Padangių vyrukai: Jonas Mažintas, seniausias šalies oreivis Algis Drupas (tolėliau Leopoldas Paknys) ir Saulius Prelgauskas. 

 

Balio Karvelio vaikai - inžinierius konstruktorius Vidas ir Ramūnė - sesė Lina

 

Istorinė nuotrauka prie griūvančio malūno mūro. Kartu nusifotografavo Karvelių bei Rimkų giminių atstovai bei vienintelė Žaliosios kaimo gyventoja Laima Šlepikienė.