Martynas Dulkė

IMG 0195Kaip sako svėdasiškis Raimondas Guobis, mūzos aplanko, apleidžia ir sugrįžta. Bandęs piešti nuo pat vaikystės, pomėgio nepametė ir suaugęs, vėliau buvo keliolikai metų visai pametęs. Tačiau pernai piešimo mūzos vėl sugrįžo. Tamsiuoju metų laikų nupiešęs seriją Šventosios žuvų su istorinėmis paraštėmis, džiugina šiemet jau antra Svėdasų meno galerijoje surengta personaline paroda "Lygumose prie Troškūnų".

Dauguma parodoje eksponuojamų piešinių gulėjo dideliame voke daugiau negu du dešimtmečius, net buvo pasimetę, o autorius niekad nemanė juos parodyti viešai - eksponuoti. Tačiau, visai netikėtai, Svėdasų meno galerijos parodų sraute atsirado tuščias mėnesio langelis į kurį ir buvo įsprausta visai smagi paroda. Tai tarsi atsisveikinimas su ta, ten prie "raudonojo ežero" - Pajuostinio egzistavusia esybe, ant laiko aukuro tyliai sudeginta istorine gyvenimo atkarpa. 

Visus piešinius jungia ilgesingas lygumų prie Troškūnų motyvas. Lygumų, kuriose stūksančiame vienkiemyje, tarsi tautinėje citadelėje, piešėjas pragyveno daugiau negu du dešimtmečius, kol likimo smūgiai sugriovė ten egzistavusį pasaulį. Teko grįžti į Svėdasus, vėl glaustis prie gimtosios tėviškės žemės - ten kur brangiausias Butėnų kaimas prie Šventosios ir tikroji gimimo vieta - namas ant Alaušo ežero kranto Svėdasų miestelyje. Kaip legendų karžygys, prisiglaudęs prie šventos gimtosios žemės vėl vėl sugavo gyvenimo džiaugsmo aistrą...

Paveiksluose - vaizdai iš tolimos 1991, 1992-ųjų metų vasaros Gurskuose, kuomet nupiešė ir smagiąją pirtį prie "sodžialkos", kartu su visais iki vieno ją supančiais medžiais - beržais, ąžuolu, drebule... Lauko viduryje bestūksančią Janioko, taip vadinto Binkio sodybą, piešinyje įprasmintas jau rugsėjyje griaustinio sutrupinto ąžuolo stuobrys, Dragūnų gryčia prie pat senojo vieškelio, namas, kurio jau seniai nebėra. Du vaizdai iš 1997-ųjų, kuomet sodyboje pora savaičių gyveno, ilsėjosi nuo didmiesčio, nuo Vilniuje jį supusio pasaulio ir kūrė dailininkas Vaidotas Kvašys. Tada, tarsi palaikydamas garsiam profesionalui "kompaniją" Raimondas nupiešė sodybos kiemą: rudi, juodi vaškinių spalvų brūkšniai išryškino ir dviejų topolių didybę, čerpėmis dengtą stogą. Antrasis tą kaitrią vasarą primenantis piešinys - pro didžiulius kiaulidžių pastatus šuoliuojantys mistiniai žvėrys - tarsi senovės piktografai - akcijos "Troškūnų kiaulių kompleksai" atmintis. Toliau seka keletas sekimų - tiesiog tušu, vandeninėmis spalvomis, guašu nupieštų piešinių, sukurtų pasižiūrint į mažesnius ar didesnius, kažkur matytus paveikslėlius. Čia ir populiariausias Troškūnų krašto šventasis, troškūniečių dangiškasis globėjas Antanas, smalsus teisuolis žvelgiantis pro Dangaus skliautą anapus, mistinis malūnas, ir nepamirštamo vienišiaus Petro Jozoko troba Mažionyse. Parodą teko papildyti naujais piešiniais, tad jau šiemet gegužės birželio mėnesiais vaškinėmis kreidelėmis, jos taip patinka, nupiešė labai smagų Troškūnų miesto vaizdelį - įžengiant vieškeliu nuo Traupio, dviem topoliais, tarsi bokštais dvyniais paženklintą sodybą Gurskuose, taip pat Tijūnonių namus už upelio bei Atažalos miškeliu dundantį traukinį, siauruką, kurio lokomotyvo priekį puošia raudona žvaigždė. Tikrai, kuomet kada pirmą kartą autorius pamatė tokį traukinį labai išsigando, buvo dar visai mažas berniukas. Mama buvo nusprendusi, kad jau atėjo laikas pamatyti... Tačiau tas traukinys yra kupinas istorinio krūvio - daugybės kelionių juo, daugybės potyrių, nuotykių, išgyvenimų, bičiulysčių, susitikimų ir išsiskyrimų, kuriuos prisimenant telieka ištarti: "Aš kartosiu tavo vardą prancūziško valso tempe, Alena..."

Raimondo Guobio nuotraukose:

 

IMG 0195 

Raimondas Guobis: "Kuomet pirmą kartą Atažaloje pamačiau siauruką labai nusigandau, jis buvo su raudona žvaigžde..."

 

IMG 0252

Troba prie vieškelio

 

IMG 0251

Žino Vilnių ir Troškūnus...

 

IMG 0253

Troškūnų kiaulių kompleksams atminti

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 123 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top