Raimondas Guobis

Šeštadienį Anykščių geležinkelio stotyje vyko įsimintina šventė - mieste lankėsi XXVI-ojo Europos istorinių siaurųjų geležinkelių bičiulių suvažiavimo dalyviai, į senąją stotį iš Panevėžio atidundėjo net du tikrų tikriausi garvežiai, iš senovinio pabūklo saliutavo anykštėnai šauliai, skambėjo sveikinimo kalbos, tvyrojo sakrali istorijos ir entuziazmo pajauta.

Kaip ir dera solidžiam ir ilgai lauktam svečiui, dūmais ir garais alsuojantis, kelis vagonus tempiantis, aristokratiškai žvilgantis, solidžiai dundantis, vokiškas garvežys "Ferdinandas" įriedėjo šiek tiek pavėlavęs. Į peroną išsipylė beveik du šimtai karštų geležinkelių mylėtojų, jų bičiulių. Tarptautiniame suvažiavime dalyvavo vienuolikos šalių mažųjų geležinkelių "fanai". Gausiausia buvo delegacija iš Vokietijos, taip pat svečiai iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Olandijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Rumunijos... Plieninių kelių bičiuliai Lietuvoje viešėjo ir techniniu paveldu bei šalies kultūra domėjosi keturias dienas - lankėsi Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje, Biržuose, Panevėžyje, o ketvirtadienį pašventė mūsų šalies siaurojo geležinkelio sostamiesčiui - Anykščiams. Kelionėje į mūsų miestą stabtelėjo Surdegyje, kur traukinį "užpuolė" Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių bei rusų karių uniformomis vilkintys klubo "Grenadierius" vyrukai. 

Didžiojoje, akmenimis gristoje Anykščių stoties aikštėje susibūrusius sveikinau Siauruko muziejaus muziejininkų, geležinkelio mylėtojų, Užupio gyventojų ir visos Anykščių krašto bendruomenės vardu. Iškilmės proga dovanai tris salves senovine patranka trenkė Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos istoriniai artileristai. Už tėvynę Lietuvą ir jos bičiulius, už Lietuvos siauruosius geležinkelius, už viso pasaulio geležinkelius ir jų mylėtojus. Užtaisai buvo pagerinti, parako maksimaliai, tad ir trenksmas neregėtai smagus. Išsisklaidžius dūmams nuaidėjo griausmingas: "Valio". Užsienio valstybių atstovai pasipylė į muziejų, fotografavo stoties įdomybes ar tiesiog jaukiai šnekučiavosi šiltoje, "stačiamalkių" krosnių įkaitintoje laukiamojoje salėje, gurkšnojo kavą.

Veikiai paskui vokišką, net keturiasdešimt tonų sverianti milžiną į stotį įpūškavo gerokai mažesnis, iš Rumunijos atgabentas garvežiukas. Garvežių fotosesija vyko ant senojo, įspūdingų plieno pynių tilto per Šventąją bei pačioje stotyje. Tos keturios valandos sapnu praskriejo. Šitiek nuostabiausio gėrio, entuziazmo, bendros minties ryžto ir net nusistebėjimo, kad geležinkeliai gali vienyti ir į neišardomą bičiulystę įtraukti šitiek žmonių.

Didžiojo garvežio kabinoje darbavosi net trys vyrai, pasirėdę mėlynais darbo kostiumais su užrašais "Gulbenes - Aluksnes banitis..." Vieną jų - Žygurs Martinš pažinau - jis buvo svarbiausias siauruko šventėje prieš septynerius metus mūsų linijos bėgiais dundėjusio čekiško garvežio "Škoda", dar ir "Marisa" vadinamo technikas. Bičiuliškai šypsojosi ir šios dienos jo vyresnysis kolega Vilums Janis bei pagalbininkas Polaks Aivars. Vyrai pastebėjo, kad šis, taip iš estų išsinuomotas, vokiškas garvežys GR - gerokai galingesnis, su juo važiuoti mieliau, patogiau. Žinoma, daug lėšų, darbo ir išmonės įdėję, kol naujam gyvenimui prikėlę. Bet dabar galės dar penkerius metus, o gal ir ilgiau turistus - gurmanus vežioti. Beje Gulbenės - Aluksnės linija yra 33 kilometrų ilgio, traukiniai ja kursuoja kasdien po du kartus, ir jais važiuoja labai daug žmonių. Tas siaurukas tebėra gyvas ir turistų pavežiojimas jiems tėra šioks toks priedas. Kabinoje šilta, talpioje krosnyje traška lietuviškos malkos.

Daugeliui susirinkusiųjų gal net simpatiškesnis pasirodė mažesnis, 1957 m. pagamintas, "Rosita" vadinamas garvežėlis. Maža vandens talpa, aitriu akmens anglies kvapsniu rusenanti krosnis, smagiai besisukantys ratai, tapybiški, šiek tiek puišini mašinistai. Du Jonai -  Joan Romaniuk ir Jan Papesku, pabrėžė esą visai ne rumunai, lyg tai moldavai ar ukrainiečiai - guculai. Na dar jų kabinoje ir garvežiuko savininko sūnus, mažylis Georg Hocevar. Jam tai čia pats tikriausias nuotykis - tolimoj, tolimoj šaly mažu traukinuku važinėtis. Jų mieste, bene Bukavicoje yra net keturios siauruko linijos, kuriomis nuolat važinėja ir turistus vežioja mažieji traukinukai, o jų savininkai šitas pramogas remia iš tikrai rimto verslo.

Į Anykščių stotį didingai įdunda vokiškas garvežys GR - "Ferdinandas".

Į siaurųjų geležinkelių festivalį susirinko beveik pusantro šimto entuziastų. 

Istorinė akimirka: seniai seniai matytas dviejų garvežių susitikimo Anykščių stotyje vaizdas...

Garų pasaulio poezija

Smalsu: šnekučiuojasi Kristina Kiaušaitė iš Siauruko muziejaus Anykščiuose ir mašinistas Joan Romaniuk bei geležinkelių entuziastas Georg Hocevar iš Rumunijos