Šeštadienį Butėnų kaimo, esančio prie Šventosios upės, netoli Svėdasų bendruomenė minėjo savo veiklos dviejų dešimtmečių sukaktį. Į šventę susirinkę meldėsi bažnyčioje, pagerbė buvusius pirmininkus ir daugiau nusipelniusius, vyko sportinės varžybos, parodos, koncertas, iškilminga vakarienė su sočiu butėnietišku plovu ir trankūs bei spalvingi šokiai.
Sekmadienį Svėdasų bibliotekos meno galerijoje atverta Sigito Andrulevičiaus tapybos darbų paroda. Šimonietiškos kilmės, nūnai vasaras leidžiančio ir didžiajame Butėnų kaime netoli Svėdasų dailininko sukurtų darbų ekspozicijoje beveik trys dešimtys spalvingų, įstabių, nuotaikingų, įvairaus formato bei tematikos darbų.
Joninių išvakarėse paplentėje šalia Narunčio upelio didžiajame Butėnų kaime pašventintas vietinės bendruomenės jėgomis atstatytas koplytstulpis Šv. Jonui Krikštytojui. Čia, prie judraus vieškelio, vedančio iš Svėdasų į Uteną pirmasis tikėjimą žymintis koplytstulpis buvo pastatytas neatmenamais laikais, o jam išgriuvus naujai atstatytas tautos atgimimo metais, prieš kelerius neatlaikęs smarkios vėtros ir vėl išgriuvęs tik šių metų birželio pabaigoje baigtas restauruoti sugrįžo į istorinę vietą. O naktį Šventosios upės slėnyje prie senojo žilvičio smagiai švęstos Joninės.
Sekmadienį švęsta Tėvo diena, sveikinti gyvieji tėvai, lankyti mirusiųjų kapai, melstasi bažnyčiose, daugelyje jų vyko šią dieną minimų Devintinių – Dievo kūno šventės procesijos, o štai didžiajame Butėnų kaime netoli Svėdasų, senųjų vieškelių kryžkelėje pašventinta ąžuolinė Rūpintojėlio skulptūra.
Pačioje kalvos viršūnėje nuo senybių senybės turėjo stovėti bendras, visų pastangomis padarytas, pastatytas, pašventintas, vaišėmis bičiulystėje įtvirtintas kryžius. Čia butėniečiai pastatė ir bendrą kaimo jaunimo kryžių 1901-iais - jubiliejiniais krikščionybės metais. Statė tuomet tie, kuriems amžių sandūroje buvo per dvidešimt, su viltimi jie į tą baisybėmis ir laime žemiškąja persmelktą, kruviną ir širdies gerumu nuskaidrintą XX amžių. Buvo jie iš Motiejaus Žvirblio, kitų Žvirblių, Pakštų, Baronų, Navikų, Juškų ir visų kitų čia nepaminėtų šeimų. Sako, kad kryžių metalinį nukalė ir ant plokščio akmens postamento įtvirtino kalvis Jurgis Žvirblis, carinių rublių sudėję nemažai, tad pakako dar ir metalinėms koplytėlėms su stiklinėmis durelėmis per kurias matėsi Jėzaus ir Jo Motinos statulėlės. Gaila, kad mūsų laikų tos grožybės nesulaukė - teliko tik pamatinis akmuo su naujai nukaltu kryžiumi.
Šeštadienį pirmą kartą istorijoje švęsta tradicine tapsianti Butėnų diena. Šiemet ji buvo skirta rašytojo, kan. Juozo Tumo-Vaižganto krikšto tėvui Augustinui Žvirbliui ir prieš šimtmetį griaudėjusio Didžiojo karo įvykiams Butėnuose atminti, taip pat buvo prisiminti Žaliosios Rimkai, skaitoma Vaižganto kūryba, diskutuota kodėl gi rašytojas nebuvo palaidotas Svėdasuose.